 Šių metų sausio 15 d., 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje Vilniaus universiteto vargonais grieš vargonininkai Aušra Motūzaitė - Pinkevičienė, Vidas Pinkevičius, Gediminas Kviklys ir Bernardas Vasiliauskas. Šis „Muzikos valanda" ciklo koncertas skiriamas Vilniaus vargonų dirbtuvės 50-mečiui. Koncerto programoje skambės W.A. Mozarto, M.K. Čiurlionio, M.E. Bossi, E. Elgaro, D. Buxtehudės, J.S. Bacho, G. A. Mankellio kūriniai ir improvizacijos. Kadangi VU Šv. Jonų bažnyčios vargonai yra svarbiausias Vilniaus vargonų dirbtuvės darbas, natūraliai kilo idėja šiame koncerte muzikuoti tiems patiems vargonininkams, kurie 2000-aisiais ir inauguravo VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus. Koncerto proga apie savo ilgametę veiklą vargonų srityje mintimis sutiko pasidalinti vargonų restauratorius, Vilniaus vargonų dirbtuvės įkūrėjas Rimantas Gučas.  Kaip susidomėjote vargonais? Vargonais susidomėjau kažkaip savaime, dar iki studijų. Konservatorijoje studijavau folklorą, diplominis buvo apie liaudies instrumentinę muziką. Vargonai nuo seno buvo taip arti žmonių, kad vertintini kaip etninės kultūros dalis. Pačios kukliausios piemenų dūdelės ar skudučio skambesys tiek pagal prigimtį, tiek pagal balsą yra toks pats, kaip ir vargonų. Nuostabiai skambančius vargonėlius gebėdavo padirbti paprasti nagingi žmonės. Ne veltui sakoma, kad Europos kultūros šaknys glūdi kaimo bažnyčioje prie vargonų. Kadangi mano studijų laikais Konservatorijoje buvo atidaryta vargonų klasė, sukinėjaus aplinkui, klausiausi įvairaus vargonavimo, bendravau su visais, kas tik turėjo ryšio su vargonais, man net buvo leista pačiam palytėti klavišus. Su kokiais iššūkiais tekdavo susidurti statant naujus ir restauruojant istorinius vargonus?
Nemėgstu žodžio iššūkis... Didžiausias sunkumas imantis vargondirbystės buvo mano paties žinių ir patirties stoka. Todėl nepraleisdavau progos sumanymus ir darbus pirmiausia aptarti su kitais žmonėmis, specialistais, bendradarbiais, bičiuliais. Nepraleisdavau progos pabendrauti su kitų šalių meistrais, vargonininkais, ekspertais, tarp kurių buvo aukščiausiojo lygio žinovų. Dar giliame sovietmetyje yra tekę bendrauti, pavyko įgyti žinių ir patirties. Kadangi esu bendravęs su daugeliu įvairių specialybių vargonų žinovų, dar ir dabar mano telefone yra numerių su kitų šalių kodais, kuriais aš galiu paskambinti ir pasitarti. Mūsų dirbtuvė visuomet būdavo atvira visiems, tiek norintiems ką nors sužinoti, tiek ir kritikams. Tai buvo vienintelė tvarkingai veikianti vargonų dirbtuvė anuometinėje imperijoje. 1987 metais Kijeve įvyko vargonininkų ir vargonų meistrų draugijos suvažiavimas. Jame maskviečių siaubui buvau išrinktas draugijos pirmininku (drauge su prof. Jančenka). Po to porą kartų teko pabuvoti Vokietijoje, tai aš prisistatinėjau kaip Reichsorgelsachverständiger – Imperijos vargonų ekspertas. 1990 kovo 12 d. (buvo pirmadienis) paskambinau į Maskvą ir pranešiau, kad, tapęs kitos valstybės piliečiu, pasitraukiu. Nustebo, pasipiktino, bet "prarijo". Pats nesuprantu, kaip anuometinėse „planinio ūkio“ sąlygomis pavyko dirbtuvę įsirengti taip, kad galėjome patys pasidaryti beveik visas reikalingas vargonų dalis. Kaip pastebėjo vienas vargonininkas iš Šveicarijos apie 1980 metus, Šveicarijoje mūsų dirbtuvė būtų laikoma gerai įrengta. Mūsų kolektyve dirbo keli gabūs, prityrę „smetoniniai“ amatininkai, gebėję tiek sukonstruoti ir pasigaminti geras stakles, tiek ir kirviu nutašyti lentą taip, kad ir obliuoti beveik nereikėję. Garbė ir laimė, kad su mumis kartu dirbo vargonininkas Bernardas Vasiliauskas, vargonus intonavęs, t.y. „įkvėpdavęs“ šaltiems vamzdžiams gyvybę. Suktis „brandaus socializmo“ verpetuose reikėjo ypatingų pastangų. Vienas senas muziejininkas, prityręs nacių ir komunistų lagerių senbuvis, kadaise pamokė, kad į tai, kas dedasi toje aplinkoje, reikia žiūrėti kaip į operą. Didžiausias sunkumas buvo tai, kad buvau niekam tikęs vadybininkas. Taip pat gaila, kad nebuvo kam palikti savo dirbtuvės. Priimdavau visus jaunuolius, norinčius pabandyti save vargonų srityje. Beveik visi Lietuvoje dabar dirbantieji vargonus daugiau ar mažiau su mūsų dirbtuve susiję, kiti net pirmuosius žingsnius pas mus žengė. Kokie jūsų statyti ar restauruoti vargonai jums yra mieliausi ir kodėl? Kaip ir daugumai kūrybingą darbą dirbančių žmonių, toks klausimas yra sunkiausias. Mūsų dirbtuvėje esame restauravę ir padirbę naujų virš 30 vargonų, neskaitant mažesnių remontų. Tiek pašventinus vargonus, tiek gavus iš spaustuvės naują knygą, graužatis dėl padarytų klaidų, trūkumų, kitokių dalykų, kuriuos „buvo galima padaryti geriau“, nustelbia pasitenkinimą. Malonu, kad visi mūsų padaryti nauji vargonai iki šiol neblogai veikia, nors praėjo dešimtmečiai. Malonu, kad jie ir moraliai nepaseno, pritapo prie vietos, galės ilgai skambėti. Sunkiau su restauruotais senais vargonais. Kai kurie jų, ypač Šešuolių, Dotnuvos, Adakavo, Kretingos yra nuostabūs, įrašyti į plokšteles ir CD. Kai kurie jų liko be kvalifikuotos priežiūros, o šimtamečiams vargonams tai labai blogai. Liūdniausias atvejis – Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios A.G.Casparini vargonai. Sutelktomis tarptautinėmis pajėgomis pavyko deramu lygmeniu atlikti pusę darbų. Tačiau dėl visokių krizių nutrūkus finansavimui, darbo nebaigėme. Kas dabar juose daroma, negaliu pasakyti – darbas specialistams nerodomas. Turiu pagrindo spėti, kad profesionalaus restauravimo metodikos nesilaikoma. Dėl to labai neramu. Svarbiausias mūsų darbas – Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios vargonai. Nuo jų mūsų dirbtuvės veikla prasidėjo, iš esmės jais ir baigėsi – 2000 metais šie vargonai buvo pašventinti ir pristatyti Tarptautinės vargondirbių asociacijos ISO kongreso „Balticum 2000“ svečiams. Dalyvavo apie 100 žymiausių vargondirbių iš 18 šalių. Už mūsų vargonus gėda nebuvo. Po to dar restauravome ir pastatėme kelis instrumentus, bet aš grįžau, nuo ko pradėjęs – prie rašymo. Be nemažo kiekio straipsnių paveldosaugos ir vargonų klausimais, pavyko parengti ir išleisti „Lietuvos vargonus“ - katalogą su plačia istorine apžvalga, „Lietuvos paminklinius vargonus“ – apie vargonų paveldosaugą su Lietuvos vargondirbių enciklopediniu sąvadu. Taip pat parengiau Belgijoje išleistam daugiakalbiam „Vargonų žodynui“ lietuviškus terminus. Kitiems mūsų organologams bus lengviau dirbti. Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.organduo.lt/lt DĖMESIO! Visi koncertai nemokami, bet dalyvaujantys privalo turėti galiojantį galimybių pasą. Registracija bus vykdoma vietoje.
Comments
 Su artėjančiais Naujaisiais metais!
Tikėkimės jie bus sveikesni, linksmesni ir muzikalesni nei Senieji! Ausra ir aš norėtume padėkoti visiems savo prenumeratoriams, gerbėjams, rėmėjams, Total Organist bendruomenės nariams, podkastų ir video transkribuotojams bei Unda Maris studijos nariams! Dėkojame, kad šiais metais dalyvavote Vargonavimo paslapčių kelionėje! 2021-iesiems baigiantis yra malonu pažvelgti į 100 svarbiausių vaizdo įrašų, kuriuos įrašėme šiais metais: https://www.buymeacoffee.com/organduo/100-things-that-made-our-2021  Atlikėjai: Jurgita Kazakevičiūtė (vargonai), Dainius Puišys (baritonas) ir Giedrius Gelgotas (fleita). Programa „Prie vargonų su Mocartu”, skirta kompozitoriaus 230-osioms mirties metinėms paminėti. Vargonininkė ir pianistė Jurgita Kazakevičiūtė, buvusi J. Gruodžio konservatorijos auklėtinė (A. Andriuškevičiaus fortepijono kl. 1991-1995), 2002 baigė Lietuvos muzikos akademijos magistrantūrą. 2003 J. Kazakevičiūtė įstojo į LMTA vargonų meno aspirantūrą, kurią baigė 2005 (doc. V. Survilaitės klasė). Jurgitos mokytojai – vargonininkai Balys Vaitkus, Audra Telksnytė, doc. Virginija Survilaitė bei pianistė Rūta Ibelhauptienė – pabrėžė vargonininkės muzikavimo įtaigumą bei brandą, taip pat jos puikią techniką, ypatingą domėjimąsi kūrinių interpretacijomis. 2001-2003 vargonininkė studijavo Mozarteum’e (Austrija), prof. H. Metzger vargonų ir prof. H. Miki fortepijono klasėse; tobulinosi atlikėjų meistriškumo kursuose. Jurgita Kazakevičiūtė daug koncertuoja Lietuvos miestų koncertų salėse ir bažnyčiose, ne kartą vargonavo Vokietijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Prancūzijoje. Vargonininkės koncertuose skamba įvairių epochų ir stilių muzika - nuo baroko (J.S.Bacho, D.Buxtehude’s) iki šiuolaikinių (O. Messiaeno, A.Martinaičio) kompozicijų, tarp jų ne tik žymiausių kūrėjų opusai, bet ir rečiau atliekamos ar dar nežinomos senųjų meistrų kompozicijos, transkripcijos vargonams.  Dainius Puišys – choro dirigentas, dainininkas (baritonas) ir pedagogas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo dvi specialybes. 1990 m. tapo I-ojo tarptautinio J. Naujalio choro dirigentų konkurso laureatu. 1991 m. baigė choro dirigavimą (prof. A. Jozėno kl.), 1991 – 1993 m. žinias gilino LMTA meno aspirantūroje (prof. A. Jozėno kl.). 1997 m. baigė LMTA Dainavimo katedros magistrantūrą (prof. V. Noreikos kl.), tais pačiais metais tapo respublikinio S. Šimkaus dainininkų konkurso diplomantu ir debiutavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Nuo 1991 m. yra LMTA Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo 2004 m. – docentas, nuo 2018 m. – profesorius. Jo dirigavimo ir dainavimo klasę LMTA yra baigę apie 50 absolventų. 1992 – 1995 m. LMTA mišraus choro dirigentas – chormeisteris. 1995 – 2005 m. LMTA merginų choro meno vadovas ir dirigentas. 2005 - 2018 m. LMTA Choro dirigavimo katedros vedėjas, LMTA mišraus choro meno vadovas ir dirigentas. Kaip dainininkas Dainius Puišys koncertuoja su pianistais – koncertmeisteriais, vargonininkais, įvairiais kameriniais ansambliais, orkestrais ir chorais. Yra dainavęs diriguojant S. Sondeckiui, V. Viržoniui, A. Šulčiui, M. Staškui, M. Pitrėnui, R. Šervenikui, M. Barkauskui, M. Aberg (Švedija), R. Alessandrini (Italija), F. Bernius (Vokietija), P. Gyliui, V. Augustinui, T. Ambrozaičiui ir kt. Dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose muzikos festivaliuose: Tel-Avivo kamerinės muzikos (1994m.), J.Haydno-F.Schuberto muzikos festivalyje Vilniuje (1997m.), Šiaulių sakralines muzikos festivalyje „Resurrexit“, Klaipėdos muzikos pavasaryje (2002-2008m.),Tytuvėnų , Kristupo vasaros ir Pažaislio muzikos festivaliuose (2002-2008m.). Europos tarybos kultūros programose Lietuvoje ir užsienyje. Nuolat dalyvauja Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Lietuvos muzikų rėmimo fondo, Lietuvos muzikų sąjungos ir kt. koncertinių organizacijų rengiamuose koncertuose. Gastroliavo Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Rusijoje, Japonijoje, Latvijoje, Estijoje ir kt. Jo repertuarą sudaro stambūs kantatinio – oratorinio žanro kūriniai, operų arijos ir vokaliniai – kameriniai kūriniai.  Fleitininkas Giedrius Gelgotas (g. 1977) aktyviai koncertuoja kaip solistas, ansamblių dalyvis, inicijuoja naujus kūrinius ir rūpinasi jų atlikimu bei sklaida įvairiose šiuolaikinės muzikos scenose. Baigęs studijas Vilniuje, Londone ir Vienoje bei pelnęs ne vieną aukštą apdovanojimą tarptautiniuose konkursuose, fleitininkas šiandien laukiamas daugelyje prestižinių muzikos salių bei festivalių Lietuvoje ir svetur. Vienas Lietuvos fleitų kvarteto bei Šv. Kristupo medinių pučiamųjų kvinteto įkūrėjų ir narių jis šiuo metu taip pat yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro fleitų grupės koncertmeisterio pavaduotojas ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentas. Fleitininkas anksčiau bendradarbiavo su Kairo operos simfoniniu (kviestinis solistas ir fleitų grupės koncertmeisteris 2007‒2008), Barselonos simfoniniu – Katalonijos nacionaliniu (artistas 2009) ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniu (artistas nuo 1996; fleitų grupės koncertmeisteris 2010‒2015) orkestrais. Kaip solistas koncertavo su Lietuvos, Kauno, Šv. Kristoforo, Klaipėdos kameriniais, Lietuvos valstybiniu simfoniniu ir daugybe kitų šalių orkestrų, diriguojant tokiems legendiniams batutos meistrams kaip Yehudi Menuhinas, Mstislavas Rostropovičius, Bernardas Haitinkas ir daugelis kitų. Kaip ryškus šiuolaikinės muzikos interpretuotojas, G. Gelgotas atliko Algirdo Martinaičio, Onutės Narbutaitės, Arvydo Malcio, Fausto Latėno, Ramūno Motiekaičio ir kitų Lietuvos kompozitorių kūrinių premjeras, parengė šios muzikos įrašų kompaktinėms plokštelėms ir radijo fondams. Pastaraisiais metais atlikėjo koncertiniai maršrutai driekiasi iki Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos salės, Ostravos festivalio Čekijoje ir Beiruto scenų.
DĖMESIO! Koncertas nemokamas, bet dalyvaujantys privalo turėti galiojantį galimybių pasą. Registracija bus vykdoma vietoje. Registruodamasis renginiui, asmuo sutinka perduoti savo asmens duomenis juos saugoti. Duomenys bus tvarkomi tik COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo tikslais. Duomenys bus saugomi ne ilgiau kaip 21 dieną po įvykusio reginio. Daugiau informacijos apie VU Kultūros centro organizuojamus šventinio laikotarpio renginius rasite čia. Lapkričio 13 d. 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje vyks rugsėjį iškeliavusiems kompozitoriui Broniui Kutavičiui ir violončelininkui Romanui Armonui skirtas koncertas „Ad patres... išėjusiems į tėvynę – muziką“. Koncerte dalyvaus žinomi Lietuvos muzikai Ramutė Kalnėnaitė (violončelė), Vytautas Oškinis (fleita) ir Jūratė Landsbergytė (vargonai). Koncerto metu Šv. Jonų bažnyčios skliautai užsipildys laiką ir erdvę užvaldančia B. Kutavičiaus muzika. Klausytojams skambės O. Messiaeno „Jėzaus amžinybė“, K. Fukushimos „Mei“, B. Kutavičiaus „Amžinoji šviesa“, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, M. Regerio, M. K. Čiurlionio kūriniai. Muzika yra tėvynė, į kurią sugrįžtama, kai garsas ištirpsta tarp gausmo ir tylos. Todėl ir šio koncerto tema susisieja su B. Kutavičiaus sonatos „Ad patres“ erdvėlaikiu, aidinčiu pagal M. K. Čiurlionio paveikslus atsivėrusiomis vizijomis.  Dr. Jūratė Landsbergytė yra viena aktyviausių šiandienos Lietuvos vargonininkių. Baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, prof. L. Digrio vargonų ir J. Čiurlionytės muzikologijos klases. Vargonininkės koncertinė veikla driekiasi per daugelį Europos šalių ir JAV. Fleitininkas Vytautas Oškinis 2016 m. baigė fleitos atlikimo meno magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Fleitininkas yra įvairių respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas, dažnai koncertuoja Lietuvos ir užsienio šalių (Vokietijos, Austrijos, JAV) salėse.  Ramutė Kalnėnaitė dar būdama Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokine (mokytojas R. Armonas) pelnė tarptautinio J. Kociano vaikų konkurso Čekijoje (1968 m.) ir respublikinių jaunųjų atlikėjų konkursų I premijų laurus. Studijavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje (prof. J. Kasjanovo kl.), kur 1982 m. baigė aspirantūrą. 1984 m. tapo tarptautinio atlikėjų konkurso Rygoje nugalėtoja. 2001 m. atstovavo Lietuvai tarptautiniame M. Rostropovičiaus violončelininkų festivalyje Rygoje. Jos violončelės klausėsi Prancūzijos, Šveicarijos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Rusijos, Latvijos, Estijos didžiųjų salių lankytojai, ji grojo solo su Lietuvos ir Latvijos simfoniniais, Taškento konservatorijos kameriniu orkestrais.
Visi „Muzikos valandos“ koncertai yra nemokami, bet dalyvaujantys privalo turėti galiojantį galimybių pasą. Registracija bus vykdoma vietoje.  Į Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčią grįžta VU Kultūros centro organizuojamas nemokamų koncertų ciklas „Muzikos valanda". Šiemet didinga vargonų muzika skambės trijuose vakaruose. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu muzikos instrumentų karaliumi – vargonais. Šio instrumento grožį siekiama atskleisti nuostabiomis koncertinėmis programomis. Didžiausiais Lietuvos vargonais esančiais Šv. Jonų bažnyčioje kviečiami groti gerai žinomi vargonų muzikos atlikėjai ir kviestiniai svečiai. „Nuo tabulatūros iki fantazijos", lapkričio 6 d., 18 val., Šv. Jonų bažnyčia. Atlikėjai: Aušra Motūzaitė - Pinkevičienė ir Vidas Pinkevičius (vargonai). Vilniaus universiteto vargonininkai Aušra Motūzaitė - Pinkevičienė ir Vidas Pinkevičius pristato naują programą „Nuo tabulatūros iki fantazijos". Koncerte skambės šokiai iš XVII a. Braunsbergo-Olivos tabulatūros, Wolfgango Amadeus Mozarto ir Gustafo Adolfo Mankellio fantazijos vargonų duetams, Jeanne Demessieux ir Philo Lehenbauerio choralinėmis melodijomis pagrįsti kūriniai bei improvizacijos.  Pasak Aušros Motūzaitės-Pinkevičienės, jai didžiausią malonumą šiuo metu teikia groti Jeanne Demessieux choralus. „Šiais metais švenčiame šios prancūzų vargonininkės, improvizatorės ir kompozitorės gimimo šimtmetį. Demessieux buvo viena iš aktyviausiai koncertuojančių moterų vargonininkių pasaulyje, per savo gyvenimą sugrojusi daugiau nei 700 koncertų įvairiose pasaulio šalyse. Labai gaila, kad jos trumpą gyvenimą nutraukė liga, bet net ir per 47 metus savo spalvingais ir dažnai virtuoziškais kūriniais ji paliko ryškų pėdsaką vargonų pasaulyje,” - pasakojo vargonininkė, kuri šiame koncerte taip pat atliks 7 šokius iš neseniai naujai publikuoto Braunsbergo-Olivos tabulatūros rinkinio.
Anot V. Pinkevičiaus šio koncerto programoje jam labiausiai patinka improvizuoti choralinę partitą Alle Menschen müssen sterben tema. „Choralinė partita - tai variacijų rūšis, kurias dažnai rašydavo tokie Vokietijos Baroko kompozitoriai, kaip Georgas Philippas Telemannas, Georgas Böhmas, Johannas Pachelbelis, Johannas Sebastianas Bachas ir kiti. Aš savo partitoje siekiu kiekviena variacija parodyti vis kitokias spalvingas vargonų registrų kombinacijas ir grojimo technikas. Tai yra puikus būdas demonstruoti didžiausius Lietuvos vargonus,” - pasakojo vargonininkas. Ateityje Aušra ir Vidas planuoja pagroti visas šešias Švedijos Romantizmo epochos kompozitoriaus Gustafo Adolfo Mankellio fantazijas vargonų duetui. „Tai yra nuostabūs švelniai poetiški kūriniai, stiliumi primenantys Felixo Mendelssohno braižą. Spėjama, kad Mankellis šias fantazijas sukūrė groti kolegos muzikos teorijos profesoriaus Otto Danielio Winge dukroms, kurios vėliau tapo talentingomis vargonininkėmis,” - mintimis dalijosi vargonininkai. Daugelyje šalių koncertuojantys vargonininkai, autoriai ir tinklaraštininkai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė yra Vargonavimo paslapčių tinklaraščio, tinklalaidės ir mokymo svetainės, skirtos tūkstančiams vargonininkų iš 89 šalių, kūrėjai. Jie taip pat yra Vilniaus universiteto vargonininkai ir vadovauja universiteto vargonų studijai „Unda Maris“. Per pandemiją vargonų muzikos mylėtojams jie siūlo vargonų muzikos klausytis internetu savo kanaluose YouTube ir Spotify platformose. DĖMESIO! Koncertas nemokamas, bet dalyvaujantys privalo turėti galiojantį galimybių pasą. Registracija bus vykdoma vietoje. Daugiau informacijos: https://www.kultura.vu.lt/naujienos/1751-muzikosvalanda2021  Mieli bičiuliai! Šiandien sveikindamas visus Šv. Velykų proga noriu pakviesti pasižiūrėti Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokinių dailės darbų parodos "Velykų belaukiant". Mokytoja metodininkė Felicija Pinkevičienė. Skamba "Velykinė dainelė". Muzika ir žodžiai Žemynos Trinkūnaitės. Šią dieną taip pat papuoš XX a. prancūzų kompozitorės ir vargonininkės Jeanne Demessieux choralinis preliudas "Hosanna filio David".  Tikiuosi, kad jau netrukus galėsite prisijungti prie mano bendro koncerto premjeros su Jamesu Floresu iš Australijos ir Jeremiahu Martinu iš JAV. Programoje: Karg-Elert, Rheinberger, Mendelssohn, Bach, du Mage, Dandrieu, Papperitz ir Haynes kūriniai su 3 nuostabiais Hauptwerk pavyzdžių rinkiniais: Chorzow, Scot's Church ir Chemnitz. Daugiau informacijos - šio vaizdo įrašo aprašyme. Iki pasimatymo tiesioginiame pokalbyje!  Mieli bičiuliai, Su Kovo 11-ąja! Vakar mano mama atsiuntė šį trumpą filmuką, kuriame pamatysite jos mokinių piešinius Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga. Tikiuosi, kad patiks!  Po šios demonstracijos pamaniau, kad grojimas vargonais yra tarsi kelionė laiko mašina. Kiedricho Šv. Valentino ir Dionizijaus bažnyčios vargonai yra vieni seniausių veikiančių vargonų Vokietijoje. Per amžius instrumentas buvo kelis kartus perstatytas, tačiau ir šiandien jame yra elementų, kilusių maždaug iš 1500 metų. Tikiuosi, kad jums patiks šis „Sonus Paradisi“ rinkinys! |
 
Autoriusdr. VIDAS PINKEVIČIUS |
RSS Feed