 Mieli bičiuliai,
Šiuo metu esu pakeliui į Klaipėdą, kur Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje rytoj, sekmadienį 16 val. grosiu koncertą. Programoje - improvizacijos pagal mano Tėčio paveikslus "Gyvenimo ratas". Jeigu būsite netoliese, kviečiu apsilankyti koncerte ir panirti į paslaptingą garsų ir spalvų pasaulį. Šis koncertas yra Šv. Pranciškaus vargonų muzikos festivalio atidarymo renginys, kurį organizuoja Nacionalinė vargonininkų asociacija. Artimiausias festivalio koncertas Klaipėdoje - birželio 23 d. Vargonuos Eglė Rudokaitė.  Trečiadienį su keturiais VU vargonų studijos "Unda Maris" nariais mūsų artėjančio rytojaus koncerto proga buvome pakviesti pasikalbėti LRT Klasikos laidoje "Muzikinis paštišas". Gavosi šauni laida. Vakar su Aušra LRT Mediatekoje pasiklausėme ir negalėjome susilaikyti nekvatoję - beveik nukritome iš juoko nuo kėdžių. Laidos vėdėjas Marius Šinkūnas yra tiklai unikalus. Pasiklausykite patys ir nuspręskite:
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000068956/muzikinis-pastisas-vu-vargonu-studija-unda-maris  “Aš groju vargonais, nes tai yra mano gyvenimo galimybė. Noriu ją išnaudoti kol galiu. Nors ir neturiu tam pakankamai laiko, nors domina ir kitos sritys, man svarbu palaikyti tą ugnelę, kad ji pamažu įsišaknytų manyje,” - apie meilę vargonams pasakoja matematikos fakultete studijuojanti Giedrė Juodzevičiūtė.
Šeštadienį, gegužės 25 d. 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje vargonų muzikos mylėtojai yra kviečiami į Dr. Vido Pinkevičiaus vadovaujamos Vilniaus universiteto vargonų studijos „Unda Maris“ 8-ojo sezono uždarymo koncertą. Koncerte dalyvaus Giedrė Juodzevičiūtė, Justas Dapkūnas, Diana Danilova, Dainius Characiejus ir kiti „Unda Maris“ atstovai. „Unda Maris“ studiją sudaro VU bendruomenės nariai – studentai, dėstytojai, darbuotojai ir alumnai. Tai įvairių specialybių žmonės – nuo medikų iki fizikų, nuo chemikų iki filologų, kuriuos visus vienija meilė vargonams. Vakaro programoje skambės J.N. Lemmenso, M.K. Čiurlionio, J.S. Bacho ir kitų kompozitorių kūriniai. Pasak G. Juodzevičiūtės, jai vis dar sunkoka pačioje pradžioje koordinuoti kojų ir rankų veiksmus. Taip pat atprasti nuo pianistams įprastų, jausmingesnių, plastiškesnių judesių, - rankos atkėlimo, sunku kaskart tai prisiminti grojant vargonais. “Neseniai sugalvojau, kad mano tikslas kitais metais yra išmokti groti šv. Mišių metu atliekamas giesmes, ypač pagrindines ir žinomiausias. Taip norėčiau dėl to, jog visą gyvenimą vargonai man siejosi būtent su šv. Mišių muzika ir noriu pati tai išbandyti. Be to manau, jog tai būtų labai naudinga ateityje”, - mintimis dalinosi Giedrė. Anot gyvybės mokslų atstovo Justo Dapkūno, jis vargonais groja dar tik antrus metus, o ir šiaip nuo mokyklos laikų negrojo jokiu instrumentu. “Mano fortepijono mokytoja Balio Dvariono muzikos mokykloje buvo vargonininkė Aurelija Kiškelytė, ir ji kažkada užsiminė apie galimybę mokytis groti vargonais. Nors mokykloje tai nepavyko, tačiau išgirdęs apie Vilniaus universiteto vargonų studiją "Unda maris" susidomėjau, atėjau pabandyti pagroti ir prisiminti mokyklos laikų įgūdžius. Bandymas vis dar tęsiasi ir man pačiam kol kas neaišku, kiek jis sėkmingas. Kadangi mokiausi groti fortepijonu, tai daugiau ar mažiau pavyksta susigaudyti, kurį klavišą kada reikia spausti, tačiau groti kojomis tikrai yra iššūkis. Dar nežinau, reikia pirma šiuos mokslo metus pabaigti. Manau, kad norėčiau mokytis vieną klasikinį (baroko ar panašiai) kūrinį, o kitą modernų, 20-21 amžiaus, kaip ir šiemet,” - pasakojo Justas. Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.organduo.lt/lt Įėjimas nemokamas.  Balandžio 29 d. su trimis kolegomis buvome nuvažiavę į Kauną, kur "Marijos radijo" laidai „Tikėjimas ir kultūra“ pristatėme Nacionalinės vargonininkų asociacijos veikla. Laidoje be manęs dar dalyvavo NVA pirmininkas dr. Balys Vaitkus ir Pilaitės Šv. Juozapo parapijos vargonininkas bei NVA Valdybos narys Paulius Grigonis, o laidą vedė Vita Liaudanskaitė Vaitkevičienė.
Šiandien kviečiu pasiklausyti laidos įraš0  Mieli bičiuliai,
Šiandien noriu pasidalinti interviu, kurį daviau VU radijui StartFM. Su laidos Žmonės@VU vedėju Viliumi Alesiu kalbėjomės apie mano vargonų kelionę, veiklą, didžiausius Lietuvos vargonus ir kitas įdomybes. Pasiklausykite  “Muzikos garsais mes šnekamės su didžiuoju kompozitoriumi. Stengiamės suprasti, ką jis norėjo per savo kūrinius pasakyti ir taip tikimės sutvirtinti ryšį su muzikos Alfa ir Omega vadinamu genijumi”, - sako vargonininkė Fausta Vilija Raščiutė.
J.S. Bacho muzikos mylėtojai pasigėrėti jo kūryba galės šeštadienį, balandžio 27 d. 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje koncerte “Pašnekesiai su J.S. Bachu”. Koncerte dalyvaus vargonininkė F.V. Raščiutė, fleitininkė Meda Petkauskaitė ir sopranas Kristina Petrauskaitė. Vakaro programoje skambės J.S. Bacho Preliudas ir fuga c-moll, BWV 546, sonata fleitai ir klavyrui C-dur, BWV 1033, arija iš Mato pasijos "Blute nur, du liebes Herz" , BWV 244/8, arija iš Magnificat "Quia respexit", BWV 243/3, choralas "Jesus bleibet meine Freude", BWV 147/10 iš kantatos “Herz und Mund und Tat und Leben, BWV 147, choralas "Nun komm, der Heiden Heiland", BWV 659, arija "Mein gläubiges Herze", BWV 68/2 iš kantatos “Also hat Gott die Welt geliebt”, BWV 68, arija iš Mato pasijos "Aus liebe will mein Heiland Sterben", BWV 244/58 ir partita "Christ, der du bist der helle Tag", BWV 766. “Šįkart nusprendėme surengti J.S. Bacho muzikos koncertų ciklą, kadangi gavome pasiūlymą pagroti koncerte, skirtame J.S. Bacho gimtadieniui. Mes tikrai tuo labai džiaugiamės. Mūsų koncertų repertuaras labai platus, atliekame įvairių stilių muziką, bet labiausiai esame barokinės muzikos gerbėjos,” - teigė koncerto sumanytoja vargonininkė F.V. Raščiutė. “Norime pasidalinti nuostabiais Johanno Sebastiano Bacho muzikos garsais su platesne visuomenės dalimi. Tikimės kad spalvingoji ir didingoji J.S. Bacho muzika palies klausytojų širdis,” - mintimis dalinosi vargonininkė. Fausta Raščiutė nuo 6 metų grojo smuiku, mokėsi Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje, B.Dvariono muzikos mokykloje ir J.Tallat-Kelpšos konservatorijoe, smuiko specialybėje. Jau mokydamasi J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje susidomėjo vargonais, ir tuomet, baigusi konservatoriją įstojo į vargonų specialybę LMTA. 2016 m. baigė LMTA vargonų magistro studijas (prof. Virginijos Survilaitės vargonų klasė). Studijų LMTA metu pusmetį stažavosi Italijoje pagal Erasmus mainų programą (Sardinija, Kaljaris). Studijuodama Lietuvoje dalyvavo daugelyje meistriškumo kursų (dėst. Theo Jellema, Angelo Castaldo, Ulrike Theresia Wegele, Larisa Bulava ir kt.). 2013 m. dalyvavo dėst. Matthias Havinga meistriškumo kursuose, kurie vyko Olandijoje , Amsterdame (ORGELPARK). Daug koncertuoja kaip solistė ir kamerinių ansamblių dalyvė, Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat dainuoju vargonininkų ansamblyje, su kuriuo nuolat koncertuojame Lietuvoje ir užsienyje. Dirba šokėjų koncertmeistere, groja bažnyčiose, taip pat moko privačiai. Iki šiol kaip atlikėja tobulinasi meistriškumo kursuose, kuriuos veda žymūs profesoriai. Meda Petkauskaitė, gimusi Kaune 1993 m., fleita pradėjo groti būdama devynerių. Mokėsi J. Naujalio muzikos gimnazijoje, kurią baigė 2012 m. mokytojos Aušros Lukoševičiūtės klasėje. Tais pačiais metais įstojo į LMTA. 2015 m. pagal Erasmus mainų programą studijavo Milano G. Verdi konservatorijoje (Italija). Bakalauro studijas baigė 2016 m., o magistro – 2019 m. profesoriaus Valentino Gelgoto klasėje. Kaip solistė yra grojusi su Lietuvos kameriniu, Kauno miesto simfoniniu orkestru bei LR VRM pučiamųjų orkestru. 2015/2016 metų sezonui buvo pakviesta užimti piccolo fleitos vietą Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. M. Petkauskaitė dalyvavo daugelyje meistriškumo kursų: William Bennett (Londono Karališkoji muzikos akademija), Ilze Urbane (Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras), Rune Most (Odensės simfoninis orkestras) ir kt. 2012 m. Paryžiuje dalyvavo IV Prancūzų fleitininkų konvencijoje, kur galėjo gyvai išgirsti fleitininkus, tokius kaip James Galway, Emmanuel Pahud, Denis Bouriakov. Meda Petkauskaitė yra nacionalinių bei tarptautinių konkursų laureatė: 2010 m. „Gradus ad Parnassum“ (I vieta, Lietuva) ir Karla Štrala (II vieta, Latvija), 2011 m. IX Lenkijos fleitų festivalis (III vieta), 2018 m. – II vieta „Su muzika per Europą“ ir kt. 2010 m. pasirodė tarptautiniame festivalyje „Kaunas 2010“, o 2018 m. III tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje-konkurse „Šimtmečio muzika“. Kaip kamerinės muzikos atlikėja, 2014 m. yra laimėjusi I vietą ir specialųjį Lietuvos kompozitorių sąjungos prizą XIV Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurse, o 2015 m. festivalyje „Harmos classical“ (Portugalija) trio ansamblio sudėtyje atstovavo Lietuvą. 2018 m. VI tarptautiniame kamerinių ansamblių konkurse „Muzikinė akvarelė“ su skirtingomis ansamblių sudėtimis užėmė Grand Prix ir II vietas. Sopranas Kristina Petrauskas gimė 1985 m. Detroite (JAV). Studijavo instrumentinės muzikos pedagogikos (obojus) ir dainavimo specialybes Rytų Mičigano universitete (Eastern Michigan University, 2003-2006). Aktyviai dalyvavo Detroito lietuvių bendruomenės veikloje. Nuo 2011 m. tęsė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (toliau – LMTA) prof. Astos Krikščiūnaitės dainavimo klasėje, kur 2017 m. solistė įgijo operinio dainavimo magistro laipsnį. Tais pačiais metais LMTA operos studijos pastatyme K. Petrauskas debiutavo pagrindiniame sesers Anželikos vaidmenyje G. Pučinio operoje „Sesuo Anželika“ (Suor Angelica). Dainininkės repertuare yra šie vaidmenys: Monika G.C. Menočio operoje „Mediumas“, Marselina W.A. Mocarto „Figaro vedybos“, Sesuo Anželika G. Pučini operoje „Sesuo Anželika“. 2014, 2016 ir 2017 m. dalyvavo Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkų konkurse Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. III-iame Tarptautiniame jaunimo muzikos festivalyje-konkurse „Su muzika per Europą“ Lietuva-Italija 2014 tapo II-os vietos laureate. Solistė dažnai atlieka ir kamerinę muziką. 2018 m. solistė buvo pakviesta surengti koncertinį turą JAV ir Kanadoje. Kartu su prof. Asta Krikščiūnaite ir doc. Audronė Kisieliūte koncertavo Toronte (Kanada), Čikagoje (JAV) ir Detroite (JAV). Koncertai buvo skirti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Solistė yra dainavusi su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos liaudies instrumentų orkestru, Čiurlionio kvartetu bei Lietuvos valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas", bendradarbiauja su lietuvių dirigentais Martynu Staškumi, Vytautu Lukočiumi, Dainiumi Pavilioniu. K. Petrauskas dalyvauja įvairiuose meistriškumo kursuose, dirbo su tokiais garsiais režisieriais ir dainininkais kaip Lars Franke, Karina Novikova, Nerijus Petrokas, Violeta Urmana, Tamara Novicenko, Michele Crider ir kt. 2016-2018 m. Kristina dalyvavo dalyvavo intensyviuose prancūzų operos kursuose Suomijoje, Birštono vasaros menų akademijoje, muzikos festivalio Palangoje „Ave Maria“ programose, 2017 m. – kamerinių koncertų ciklo „Gruodžio susitikimai“ koncerte Palangos gintaro muziejuje. Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.organduo.lt/lt Įėjimas nemokamas.  Mieli bičiuliai! Aušra ir aš norėčiau Jus pasveikinti su Šv. Velykom ir palinkėti džiaugtis atbundančia gamta (šiandien net truputį palijo...) ir pasidalinti savo velykine vargonų improvizacija "Nukryžiavimas". Šiais metais man irgi pavyko nudažyti porą kiaušinių. Gal net ne nudažyti, bet nupiešti Pinkio ir Spaikio komiksus. Nuotraukoje viršuje matote Aušros margučius su mėlynėmis, svogūnų lukštais ir ciberžole. Parašykite, ką manote.   Mieli bičiuliai, Prieš porą dienų su Aušra ką tik grįžom iš koncertinės kelionės į Alpe d'Huez, slidinėjimo kurortą Prancūzijos alpėse, kur grojom garsiaisiais delno formos vargonais vargonų duetus ir improvizacijas. Šiandien noriu pasidalinti keliom nuotraukom ir video. Parašykite, ką manote.          “Mano koncertų nuolatinis klausytojas ir vertintojas buvo mano tėvelis - menotyrininkas, filosofas, prof. Gytis Vaitkūnas. Jis nemažai metų buvo ir Vilniaus universiteto dėstytojas - dėstė meno filosofiją, kultūros istoriją istorijos fakultete, buvo labai mėgiamas studentų, jo paskaitos buvo labai gausiai lankomos. Pernai per Velykas (balandžio 1 dieną) netekome tėvelio, jis iškeliavo į amžinybę, taip ir nespėjęs išgirsti mano kūrinio, sukurto specialiai jam,” - prisimena prof. G. Vaitkūno dukra vargonininkė ir kompozitorė Liauda Vaitkūnaitė.
Vargoninės muzikos mylėtojai prof. G. Vaitkūno atminimui skirtame koncerte “In Memoriam Gytis Leopoldas Vaitkūnas” galės pasidžiaugti jo mylimais kūriniais, kuriuos šeštadienį, kovo 30 d., 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje atliks L. Vaitkūnaitė ir smuikininkė Justė Martinkėnaitė. Koncerto programoje skambės J.S. Bacho Fantazija ir fuga c-moll, M.K. Čiurlionio Fuga cis-moll, C. Francko Pastoralė ir L. Vaitkūnaitės kūriniai “Nežinomas, “Malda”, “Kelias į šventovę”, “Pokalbis su šventąja” ir “Saulės užtemimas”. Kaip pasakojo vargonininkė, jos kūrinys “Nežinomas” - tai pirmasis L. Vaitkūnaitės kūrinys smuikui ir vargonams, parašytas Justei Martinkėnaitei ir ne kartą atliktas. “Pavadinimas „Nežinomas“ kilo iš įspūdžio, kai suskamba nežinomo autoriaus kūrinys, daug kartų girdėta frazė pasirodo nepažįstama, ar po pažįstamu pavadinimu paslepiamas visai neatpažintas reiškinys. Toks yra ir šitas kūrinys. Paprasta forma pridengia vidinę audrą. Paprastų dviejų sąskambių sugretinimas virsta užslėptų sąskambių tarpusavio santykių istorija. Toks nežinomas buvo ir G. Vaitkūnas – kol neišgirsdavo jo kalbos, niekas neįsivaizduodavo, kokia gili mintis glūdi po kiekviena idėja,” - teigė L. Vaitkūnaitė. Vargonininkė prisimena, kad M.K. Čiurlionio Fuga cis-moll Čiurlionio dailės palikimo tyrinėtojui, knygos apie jo dailę autoriui G. Vaitkūnui buvo kaip sena lietuviška daina, tik be žodžių. “Iš tiesų, nuo pirmojo iki paskutinio garso fugoje skamba kažkas nepaprastai lietuviško, nors neišgirsime nei citatos, nei intonacijos, nei dar ko nors, kas apčiuopiamai susietų su lietuvių liaudies dainomis. Tarsi Raigardo slėnis – matosi, kad Dzūkijos gamta - bet kodėl ir iš ko matosi – įvardint negali,” - sakė L. Vaitkūnaitė. Koncertą užbaigs L. Vaitkūnaitės „Saulės užtemimas“, skirtas mylimo tėvelio atminimui. “Čia skamba du pradai – šviesioji ir tamsioji saulė. Šviesa tiesiog šviečia, tiesiog yra, ji panaši į paukščio giesmę. Kur yra šviesa, ten yra gyvybė ir niekas nesigilina, kaip ji atrodo, tiesiog gyvena. Tamsa įžengia po truputį – pradžioj tik kaip šviesos šešėlis, vėliau uždengia truputį saulės, galiausiai – visą saulę. Tamsa nėra tiesiog šviesos nebuvimas. Kai įsižiūri, pamatai, kad ir ji šviečia. Kaip šviečia tamsa? Kaip šviečia saulė anapus saulės?” - tokius klausimus savo kūrinyje kelia menininkė. Liauda Vaitkūnaitė - vargonininkė, kompozitorė, muzikos mokytoja ir šlovintoja. 1996-2004 m. mokėsi Lietuvos muzikos akademijoje (dabar Lietuvos Muzikos ir teatro akademija), kur baigė vargonų (2003, prof. V. Survilaitės klasė) ir kompozicijos (2004, prof. O. Balakausko klasė) magistrantūros studijas. Nuo studijų metų koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, įvairiuose koncertuose, festivaliuose, konkursuose, o taip pat liturgijoje skamba jos kūriniai. Nuo 2003 m. dirba vargonininke bažnyčiose ir įvairių muzikinių dalykų mokytoja meno mokyklose bei vaikų darželyje, nuolatos koncertuoja ir kuria kūrinius vargonams, įvairiems instrumentams, instrumentiniams bei vokaliniams ansambliams, solistams, orkestrui ir vaikams, taip pat giesmes. Smuikininkė Justė Martinkėnaitė (g.1979 m.) baigė LMTA ir įgijo bakalauro (2001 m.) bei magistro (2005 m.) diplomus (prof. R.Katiliaus, lekt. R.Vosyliutės, prof. M.Švėgždos fon Bekker klasės). Studijų (2004 m.) metais buvo LMTA studentų simfoninio orkestro koncertmeistere. Antrajame Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurse (su pianiste E.Stanevičiūte) pelnė I-ąją vietą (2002 m.). Grojo tarptautiniuose jaunimo orkestruose: Landesjugendorchester Nordrhein-Westfalen, Europa Philharmonie; Lietuvos orkestruose: Kauno miesto simfoniniame (2006–2014 m.m.), VDU kameriniame (2012-2013 m.m.). Yra Modus kamerinio orkestro narė (nuo 2016 m.), kvarteto Music Atelier pirmasis smuikas (nuo 2018 m.). Nuo 2014m. - Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro artistė. Dalyvauja įvairiuose senovinės bei šiuolaikinės muzikos, netradicinių sudėčių projektuose. Dar studijuodama pradėjo groti su vargonininke, kompozitore L.Vaitkūnaite. Yra jos daugelio kūrinių pirmoji atlikėja. Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.organduo.lt/lt Įėjimas nemokamas  Mieli bičiuliai, Prieš kelias dienas savo vargonų muzikos mylėtojų paklausiau, kodėl jiems patinka vargonų muzika. Kol kas gavau 11 atsakymų, kuriais šiandien noriu su jumis pasidalinti.  Rūta: Kodėl traukia vargonai ? Vargonai leidžia pajust amžinybę.  Dainius: Man atrodo, yra du aspektai: Virpant vamzdžiui dėl praeinančio oro, atsiranda galingumo jausmas. Tai juk ir medžioklės, karo ragai... Bandau spėti, kad gal dėl tam tikrų obertonų intervalų, kvintų? Styginiai instrumentai tokio galingumo jausmo nesuteikia: stygos įtemptos, jos gali trūkti. Stygos daugiau perteikia skausmą... Antras aspektas - turtingumas, intervalų, atspalvių įvairovė, vienu metu trys ar keturi balsai. Vienas žmogus grodamas vargonais atstoja didelį skaičių orkestro muzikantų.  Diana: Mane vargonų muzika traukia, nes instrumento skambesys yra išskirtinis. Be to, įdomu, kad jais grojama taip pat ir kojomis (smuiku taip nepagrosi). Grojimas vargonais primena kraštovaizdį. Visi balsai susiję kaip kraštovaizdžio elementai ir vienas kitą veikia.  Paulius: Su vargonais kaip su bet kokiu tikru ir prasmingu dalyku - renki žodžius, galvoji, kaip geriau, kaip skambiau sudėliot, kad perteiktų, ką nori pasakyti, bet niekaip nepavyksta. Man patinka vargonų skambesys, jų gyvybė, didingumas, griausmas, o kada reikia - kuklumas ir žaismingumas. Nesu tikras, ar būtini epitetai kaip 'instrumentų karalius', manau, tiesiog 'yra arba nėra'. Kartais nesuprantu savo draugų ar artimųjų, su kuriais pasidalinu kokiu Bacho kūriniu, atliktu vargonais ir jiems visai nepatinka. Kaip sakiau - arba yra, arba nėra, arba 'kabina, limpa', arba ne. Bet nesuabsoliutinu vargonų, manau, lygiai taip pat amžinybę gali patirti žmogus, mėgstantis elektroninę muziką. Kiekvienam savo. Man vargonai yra tikrai vienas iš artimiausių ausiai ir širdžiai instrumentų, nors kartais ir jie pabosta. Tuomet užsidedu elektroninę muziką ar Rolling Stones. Nežinau, ar įmanoma atsakyt, kodėl traukia. Renku žodžius ir nepavyksta. Gal evoliucija sudėlioja, kad mums patinka vieni ar kiti dalykai, gal patirtys. Ir beje, nesieju traukos vargonams ar akademinei muzikai su išsilavinimu, nors kai kuriuos žmones tokia pagunda suvilioja. Esu liberalus, man patinka vargonai, nes - tiesiog. Lygiai taip pat jie gali nepatikti. C'est la vie, kaip sako prancūzai.  Marekas: Man patinka visi vargonai ir vargoninkai atlieka muzikinę programą labai skirtingai. Tai priklauso nuo vargonų būklės kaip ir vargoninko būsenos. Vienaip vargonuojama gimtinėje ir kitaip užsienyje. Nuo vargoninko mokytojų ir amžiaus. Dar priklauso nuo oro sąlygų.  Deimantė: Tik nuo vargonų dreba sienos ir sielos :) Vienintelis instrumentas, kuris yra vandenynas – vargonai! Mane labiausiai užburia jų jėga, tokia jėga, kad och, tos garsų kaskados, krioklys, griaudėjimas, toks suvaldytas gaivalas – bet vis tiek gaivalas, kažkas viduj taip rezonuoja, apima toks džiugesys, kažkoks neįtikėtinas, be paaiškinimo, sprogstantis, sprogdinantis, daugiau jokie instrumentai taip neveikia, net visas orkestras! Ir jie patys labai įdomūs, nepaprasti, ir tos rankenytės su užrašais lotyniškais...  Erika: Vargonai man yra svarbūs, nes jais atliekama sakralinė muzika ("atsiveria dangūs, sferos jiems gaudžiant", tikras "sursum corda", širdžių pakylėjimas) , jie - esminė krikščioniškosios tradicijos (giesmės, Šv.Mišios), dalis. Be to, vargonai - tai J.S. Bachas ir jo vargonų muzika!!!!! (Vis dar prisimenu Bacho h-moll Mišiu "Kyrie", kurią pavasarį giedojom su VU " Pro Musica" choru palydimi Šv. Jonų bažnyčios vargonų!)  Vida: Vargonų muzika man siejasi su švente, aukščiu, polėkiu, jausmų platybėmis. Patys vargonai - kaip garsų rūmai. Šlovė tam, kuris juos sugalvojo.  Monika: Man vargonai svarbūs dėl sąsajos su seneliu - jis buvo vargionininkas Ramygaloje. Susipažino ant viškų su mano baba, ji dainavo. Jis buvo tamsaus gymio, o babos galvą puošė juodų plaukų kasa, tad mano tėvas, nors tikras lietuvis, vietinis, bet vaikai sakydavo, kad jis čigonas - tamsaus gymio, rudų akių ir juodų plaukų (aš - į mamą). Tėvas daug dirbdavo nuo 16 m. gamtoj, melioracijoj, miške, iki pusės išsirengęs - visuomet buvo labai įdegęs. Senelis mirė ir paliko babą našlę su penkiais vaikais. Sunki istorija, bet jo brolis nugyveno gražų amželį ir daug nusipelnė Zarasų kraštui - buvo kraštotyrininkas. Tad kai aš prisiliečiu prie vargonų, nors ir neturiu muzikinio išsilavinimo, mane lyg šiurpas nupurto - prisimenu senelio kapą, nuotraukas. Taip pat manau, kad muzika turi ir terapinį poveikį, ypač klasikinė - o vargonai juk klasikų klasika, tarsi jų dermė "pagauna" ir nusineša, kas tavyje išklibinta - vėl nejučiomis harmonizuoja. Žinoma, pripažįstu, kad Pinkevičių entuziasmas ir nuopelnai šiam instrumentui taip pat traukia ir trauks. AMŽINAI  Edita: Sėdžiu ir galvoju, kaip apibūdinti, kodėl man patinka vargonų muzika. Ir atrodo radau apytikrį palyginimą: dangaus angelai piešiami ir figūrėlės kuriamos - angeliukai su dūdele 📯 ar smuikeliu. Vargonai yra ir visi pučiamieji ir smuikai kartu. Juk iš tiesų tai tikra Dangaus angelų muzika. Klausydama gali pasijausti netikėtai ir nepelnytai patekus į Dangų. Man vargonų garsai labai labai gražūs net ir tada, kai melodija nevisai išgrojama.  Sigita: Kodėl man patinka vargonų muzika? Tai - didybės, iškilmingumo, šventumo jausmas. Vargonų muzika verčia susimąstyti apie gyvenimo trapumą ir amžinybę, ji verčia pakilti aukščiau savo egzistencijos. Didelis džiaugsmas klausytis vargonų muzikos.  Labai dėkoju visiems atsiliepusiems. Jūsų nuomonė man, kaip vargonininkui, populiarinančiam vargonų meną, yra labai svarbi. Tikiuosi, kad bus apie ką pamąstyti. Jeigu kils papildomų minčių, parašykite.
|
Dalintis:
Autoriusdr. VIDAS PINKEVIČIUS |
RSS Feed