Ar pasiiligote vargonų koncertų? Jeigu taip, tai mes su Aušra kviečiame į Senosios muzikos festivalio "Banchetto Musicale" koncertą "Florilegium Portense" VU Šv. Jonų bažnyčioje jau rytoj, antradienį, rugsėjo 11 d. 19:30 val.

Trisdešimtmetis karas (1618–1648), apėmęs visą vidurio Europą ir ją padalijęs į protestantiškąją šiaurę ir katalikiškuosius pietus, vyko beveik visoje Vokietijos teritorijoje. Tačiau to meto miestų muzikinis gyvenimas klestėjo, o spaustuvės tiražavo naujus muzikinius leidinius. Vienu didžiausių muzikos lobynų laikomas įspūdingas 265 motetų rinkinys „Florilegium Portense“, kurio pirmoji dalis pasirodė Leipcige 1618-aisiais, pirmaisiais karo metais, o antroji – po trejų metų. Rinkinio muzikos autoriai buvo net 58 kompozitoriai.

Vokalinės muzikos intabuliavimas liutniai arba klavišiniams instrumentams buvo Europoje XVI–XVII a. plačiai paplitusi praktika. Tai tarsi aranžavimo procesas, kurio metu muzikai spontaniškai improvizuodavo įvairius pasažus ir ornamentuodavo melodijas savo instrumentams, išlaikydami originalią harmoniją. Taip vokalinė muzika įgaudavo tikrą instrumentinį charakterį. Šiame koncerte Aušros Motūzaitės-Pinkevičienės ir Vido Pinkevičiaus duetas atliks motetų intabuliacijas vargonams iš „Florilegium Portense“ ir kitą to laikotarpio muziką.

Koncerto partneris: Vilniaus universitetas

Įėjimas į koncertą nemokamas

Ar įdomu, kaip skamba motetų intabuliacijos?

Pasiklausykite mano šiandien VU Šv. Jonų bažnyčioje įrašytų Heinricho Scheidemano Hanso Leo Hasslerio moteto Verbum caro factum est ir Giovanni Bassano Dic nobis Maria intabuliacijų. 

O vakar VU Šv. Jonų bažnyčioje vyko pirmakursių orientacijos renginys, kurio metu buvo pristatomos įvairios Kultūros centro veiklos ir atskiri kolektyvai. Mūsų "Unda Maris" studiją pristatė Giedrė ir jos kolegė. Giedrė interaktyviai pasakojo publikai apačioje, o kolegė pasakojimą demonstravo vargonų garsais.

Aš taip pat stebėjau pristatymą iš viršaus ir reikalui esant padėjau studentėms surasti vieną ar kitą registrą.

Po pietų namie dar spėjau pastele nuspalvinti savo anksčiau pieštus vargonų prospektus, kuriuos nusinečiau vakare į VU Didžiajame kieme vykusią šventę. Ten buvo specialus staliukas ir stendas Kultūros centrui, kur ir reklamavosi įvairūs VU KC kolektyvai.

Šventė tesėsi ko gero ilgai, nes vyko specialus koncertas. Aš jame pasilikau iki 20:30 val., bet jaučiausi jau kažką nuveikęs, nes apie vargonus norėjo sužinoti pirmakursis teisininkas Paulius. Kai jis užlipo prie vargonų ir jais išgavo kelis akordus, jo akyse pamačiau norą vargonuoti. Paulius pažadėjo sugrįžti jau į pirmąją repeticiją šį pirmadienį.

Taigi, visus VU bendruomenės narius, kurie yra neabejingi vargonams kviečiu prisijungti "Unda Maris" repeticijose pirmadieniais 16:30-18:00 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje.

Pirmasis susitikimas - jau ateinantį pirmadienį, rugsėjo 10 d., o pasiilgusiems vargonų koncertų, mes su Aušra kviečiame į Senosios muzikos festivalio "Banchetto Musicale" koncertą "Florilegium Portense" taip pat VU Šv. Jonų bažnyčioje antradienį, rugsėjo 11 d. 19:30 val.

​Įėjimas nemokamas.

​Daugiau informacijos rasite čia.

Praėjo metai, kai nebegirdime pianistės-pedagogės, kompozitoriaus Vytauto Barkausko dukters kūrybos. Šis koncertas yra puiki proga pagerbti menininkės atminimą ir dar kartą pasiklausyti jos mėgstamų kūrinių.

Birželio 9 dieną 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius) suskambės J. S. Bacho, J. Rheinbergerio, O. Messiaeno, V. Barkausko, M. K. Čiurlionio, M. Regerio, ir kitų kompozitorių kūriniai, kuriuos atliks vargonininkė Jūratė Landsbergytė, violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė, fleitininkas Vytautas Oškinis, smuikininkė Dalia Šešelgienė, pianistė Saulė Lapėnaitė.

Skaistė Barkauskas mokėsi Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijų metais išvyko į Vokietiją, ten sukūrė šeimą. Skaistė išsiskyrė savo veiklumu ir užsidegimu, inspiruodavo draugų susibūrimus. Siekiant prisiminti garsią pianistę, koncerto metu bus atliekama jos mėgstamiausia J. S. Bacho Arija D-dur.

Jūratė Landsbergytė yra viena aktyviausių šiandienos Lietuvos vargonininkių. Baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA), prof. L. Digrio vargonų ir J. Čiurlionytės muzikologijos klases. 1989 m. tapo Kijevo vargonininkų konkurso laureate. Vargonininkė koncertavo daugelyje Europos šalių ir JAV. Svarbią vietą atlikėjos repertuare užima modernioji lietuvių vargoninė muzika.

Ramutė Kalnėnaitė dar būdama Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokine (mokytojas R. Armonas) pelnė tarptautinio J. Kociano vaikų konkurso Čekijoje (1968 m.) ir respublikinių jaunųjų atlikėjų konkursų I premijų laurus. Studijavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje (prof. J. Kasjanovo kl.), kur 1982 m. baigė aspirantūrą. 1984 m. tapo tarptautinio atlikėjų konkurso Rygoje nugalėtoja. 2001 m. atstovavo Lietuvai tarptautiniame M. Rostropovičiaus violončelininkų festivalyje Rygoje. Jos violončelės klausėsi Prancūzijos, Šveicarijos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Rusijos, Latvijos, Estijos didžiųjų salių lankytojai, ji grojo solo su Lietuvos ir Latvijos simfoniniais, Taškento konservatorijos kameriniu orkestrais. Nuo 1983 m. dėsto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje (violončelės, kamerinio ansamblio ir iliustratoriaus-koncertmeisterio klasėse).

Dalia Šešelgienė profesionali smuikininkė, kartu su seserimi Saule Lapėnaite sukūrė kamerinį muzikos ansamblį. Sesės yra atlikusios labai įvairaus repertuaro muziką: visas L. Van Beethoveno sonatas smuikui ir fortepijonui, J. Brahmso, W. A. Mozarto sonatas. Smuikininkė Dalia Šešelgienė vedė meistriškumo pamokas Vilniaus Juozo Tallat – Kelpšos konservatorijoje. 

Fleitininkas Vytautas Oškinis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūrą (prof. V. Gelgoto klasė), aktyviai koncertuoja su įvairiaus solistais, yra ansamblio „Synaesthesis“ narys. Su ansambliu koncertuoja tarptautiniuose šiuolaukinės muzikos festivaliuose bei meistriškumo kursuose Salzburge, Bratislavoje ir kt.

Bilietus platina bilietai.lt:
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/koncertas-skaistei-barkauskas-atminti-253910/

Šeštadienį, gegužės 26 d. 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje vargonų muzikos mylėtojai yra kviečiami į dr. Vido Pinkevičiaus vadovaujamos Vilniaus universiteto vargonų studijos „Unda Maris“ 7-ojo sezono uždarymo koncertą.

Koncerte dalyvaus Arnoldas Leleika, Giedrė Juodzevičiūtė, Vytautas Jonkus, Mindaugas Dulkys, Justas Dapkūnas, Rūta Dubakienė ir kiti „Unda Maris“ atstovai. „Unda Maris“ studiją sudaro VU bendruomenės nariai – studentai, dėstytojai, darbuotojai ir alumnai. Tai įvairių specialybių žmonės – nuo medikų iki fizikų, nuo chemikų iki filologų, kuriuos visus vienija meilė vargonams.

Vakaro programoje skambės L. van Beethoveno, J. L. Krebso, J. S. Bacho ir kitų kompozitorių kūriniai.

Kaip pasakojo endokrinologė Edita Janulionytė, ji vargonais groja todėl, kad gera juos girdėti.

„Klubas man davė kitokį vargonų muzikos supratimą; šiame klube išmokau vertinti bažnyčiose grojančių vargonų galimybes ir vargonininkų sėkmes ir nesėkmes. Sunkiausia yra išgroti visas tris eilutes, t.y., prie melodijos prijungti pedalus. Kaip Karalius sakė W. A. Mocartui: „per daug natų, mielas Mocartai, per daug natų“, - šmaikštavo Edita, kuri kitais metais norėtų išmokti groti visas 3 eilutes.

Pasak matematikos fakultete studijuojančios Giedrės Juodzevičiūtės, ji groja, nes tai yra jos gyvenimo galimybė.
​
„Noriu ją išnaudoti kol galiu. Nors ir neturiu tam pakankamai laiko, nors domina ir kitos sritys, man svarbu palaikyti tą ugnelę, kad ji pamažu įsišaknytų manyje. Vis dar sunkoka pačioje pradžioje koordinuoti kojų ir rankų veiksmus. Taip pat atprasti nuo pianistams įprastų, plastiškesnių judesių, rankos atkėlimo, sunku kaskart tai prisiminti grojant vargonais. Neseniai sugalvojau, kad mano tikslas kitais metais yra išmokti groti šv. Mišių metu atliekamas giesmes, ypač pagrindines ir žinomiausias. Taip norėčiau dėl to, jog visą gyvenimą vargonai man siejosi būtent su šv. Mišių muzika ir noriu pati tai išbandyti. Be to, manau, jog tai būtų labai naudinga ateityje“, – mintimis dalinosi Giedrė.

Anot Chemijos ir geomokslų fakulteto studento Mindaugo Dulkio, vargonais jis groja todėl, nes tai yra vienas iš jo mėgstamiausių būdų atitrūkti nuo kasdienių dalykų ir atpalaiduoti bei išvalyti protą.

„Sunkiausia yra susikoncentruoti tik į grojimą tuo metu, kai mane filmuoja ar stebi grojant. Kitais metais norėčiau išmokti pagroti Alexandre Guilmant  Marche op. 56 n. 3.“ – pasakojo Mindaugas.

Kaip teigė alergologė Rūta Dubakienė, ji groja todėl, kad negali negroti, kai turi tokį entuziastingą mokytoją.

„Kol kas sunkiausia rasti laiko išmokti groti su pedalais, bet turiu vilties, kad kažkada grosiu. Kitiems metams galiu tik pakartoti savo svajonę – groti ne tik rankomis, bet ir kojomis, kaip ir priklauso vargonuojant“, – mintimis dalinosi Rūta.

Anot gyvybės mokslų atstovo Justo Dapkūno, jis vargonais groti pradėjo tik praėjusį rudenį, o ir šiaip nuo mokyklos laikų negrojo jokiu instrumentu.

„Mano fortepijono mokytoja Balio Dvariono muzikos mokykloje buvo vargonininkė Aurelija Kiškelytė, ir ji kažkada užsiminė apie galimybę mokytis groti vargonais. Nors mokykloje tai nepavyko, tačiau išgirdęs apie Vilniaus universiteto vargonų studiją „Unda maris“ susidomėjau, atėjau pabandyti pagroti ir prisiminti mokyklos laikų įgūdžius. Bandymas vis dar tęsiasi ir man pačiam kol kas neaišku, kiek jis sėkmingas. Kadangi mokiausi groti fortepijonu, tai daugiau ar mažiau pavyksta susigaudyti, kurį klavišą kada reikia spausti, tačiau groti kojomis tikrai yra iššūkis. Dar nežinau, reikia pirma šiuos mokslo metus pabaigti. Manau, kad norėčiau mokytis vieną klasikinį (baroko ar panašiai) kūrinį, o kitą modernų, 20-21 amžiaus, kaip ir šiemet,“ – pasakojo Justas.

Bilietus parduoda bilietai.lt.

Šeštadienį, balandžio 7 d. 18 val. vargonų muzikos mylėtojai yra kviečiami į australų vargonininko Džono Higginso koncertą VU Šv. Jonų bažnyčioje “Ein feste Burg”.

Svečio iš Australijos kelionė vargonų muzikos pasaulyje yra pakankamai unikali. Kaip pasakojo Džonas, jis užaugo ūkininkų šeimoje netoli Viktor Harboro Pietų Australijos provincijoje.

“Aš nuo mažų dienų girdėjau klasikinę ir bažnytinę muziką, nes mama dirbo pianiste bažnyčioje. Pradžioje aš grojau fortepijonu, tačiau baigus mokyklą muzika mano gyvenime nuėjo į antrąjį planą.”

Pasak Džono, jis Adelaidės universite baigė mechaninės inžinerijos mokslus ir 15 metų dirbo technologijų diagnostikos srityje, tapo tarsi  “mašinų daktaru.”

“Tačiau mano meilė vargonams niekada neišblėso ir iš naujo sustiprėjo išgirdus pasaulinio garso australų vargonininko Tomo Heywoodo koncertą. Tuomet ir pradėjau domėtis galimybėmis išmokti groti vargonais,” - prisiminė Džonas.

Negalėdamas rasti mokytojo gyvendamas toli nuo Australijos didmiesčių, 2012 metais Džonas internete atrado neseniai sukurtą Dr. Vido Pinkevičiaus svetainę “Vargonavimo paslaptys”. Per pastaruosius septynerius metus Džonas vargonais groti mokėsi pas Pinkevičių, ugdydamas savo sugebėjimus ir pradėdamas koncertinę karjerą Australijos bažnyčiose.

Anot Džono, jis jau spėjo viešai arba privačiai pagroti vargonais tokiose vietose, kaip Sidnėjaus Operos teatre, Melburno Rotušėje, Melburno Šv. Pauliaus katedroje, Šv. Marijos bažnyčioje pietiniame Melburne ir Kristaus bažnyčioje šiaurinėje Adelaidėje.

“Tradiciškai kasmet per pastaruosius septynetą metų organizuoju ir atlieku Kalėdinį koncertą Viktor Harbore.”

Džono žmona Eliza groja fleita. Jie augina du sūnus - Timotį ir Levį. Muzika, bažnyčia ir vargonai yra svarbūs jų šeimos gyvenime.

Šiuo metu Džonas yra Šv. Andriaus Presbiterijonų bažnyčios Morvelyje, Viktorijos provincijoje, vargonininkas, kur jis groja istoriniais 1873 Speechly & Ingram dviejų manualų mechaniniais vargonais. Pernai jis surengė ir atliko koncertą, skirtą šio instrumento restauracijos dvidešimtmečiui.

Koncertui Vilniuje Džonas parengė Johanno Sebastiano Bacho, Džono Gosso, Džono Stainerio, Georgo Friedricho Hendelio, Edgaro Elgaro, Leono Boellmanno kūrinius. Programai spontaniškumo suteiks ir vargonininko improvizacijos.

Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.organduo.lt/lt

Bilietai parduodami bilietai.lt.

Davidas rašo:

"Amerikoje mus mokė groti pedalais abiem kojomis ir kulnais, ir pirštais. Ar būtų teisinga manyti, kad didžiojoje Europos dalyje pedalais grojama tik su pirštais?"

Pasiklausykite mano ir Aušros pokalbio (angliškai)

Davidas atsiuntė klausimą apie savo vargonus:

"Ką reiškia "Manual Bass" mygtukas?"

Pasiklausykite Aušros ir mano pokalbio (angliškai)