 Kas nutinka, kai nuo 2011 m. nuolat keliu naujus vaizdo įrašus į savo „YouTube“ kanalą? Vienas iš dalykų, kurie nutinka, yra tai, kad laikui bėgant mano prenumeratorių ir peržiūrų skaičius didėja (šiuo metu turiu 2570 prenumeratorių ir daugiau nei 750 tūkst. peržiūrų). Kitas dalykas, kuris atsitinka, yra tai, kad laikui bėgant susikuria labai didelį archyvas (turiu daugiau nei 1100 viešų vaizdo įrašų). Ir trečias dalykas - kartais sunku konkretų įrašą atrasti.
Jau kurį laiką norėjau peržvelgti savo svarbiausius „YouTube“ grojaraščius ir iš naujo juos sutvarkyti. Dabar daugiausiai dėmesio skiriu savo kompozicijoms, vargonų dueto koncertams su Aušra, vargonų demonstracijoms ir improvizacijoms. Žemiau matote atnaujintus ir papildytus grojaraščius. Dabar viskas yra vienoje vietoje. Vido Pinkevičiaus kompozicijos (72 vaizdo įrašai): https://www.youtube.com/playlist?list=PL44DA45777E59DE3B Vargonų demonstracija (17 vaizdo įrašų): https://www.youtube.com/playlist?list=PL5O59epyiepZ2CKLF9kczzSUQ7Q-zOJQb Pinkevičių vargonų duetas (20 vaizdo įrašų): https://www.youtube.com/playlist?list=PL5O59epyiepafpmH2-afiD3RO3hQoqxo6 Vido Pinkevičiaus vargonų improvizacijos (274 vaizdo įrašai): https://www.youtube.com/playlist?list=PL5O59epyiepak4Q24atMnloLgNPXidHvM Anksčiau vaizdo įrašus į kiekvieną grojaraštį turėjau pridėti atskirai, bet dabar sukūriau keletą automatinio pridėjimo taisyklių. Taigi, tikiuosi, kad nuo šiol nauji vaizdo įrašai, kuriuos įkelsiu ateityje, bus automatiškai pridedami. Malonaus klausymo! Šiandien norėčiau su jumis pasidalinti savo praėjusio šeštadienio improvizacijos rečitaliu apie Biblijos „Išėjimo“ istoriją, atlikta kartu su VU Kinetinio teatro trupe: Būtų įdomu pamatyti vaizdo įrašą iš apačios, bet aš jo dar neturiu. Girdėjau, kad viena Unda Maris studentė jį įrašė, ir tikiuosi, kad galėsiu vėliau pasidalinti jį su jumis.
Praneškite man, jei norėtumėte, kad pagročiau improvizacijų koncertą jūsų bažnyčioje.  Įsivaizduokite bažnyčios priekyje besirangančius žmonių kūnus, plastiškai judesiu imituojančius biblinę istoriją apie izraelitų išėjimą iš Egipto. Jiems akompanuoja paslaptingi vargonų garsai, sklindantys iš didžiausių Lietuvos vargonų balkono. Ir visa ši judesio ir garsų sintezė niekada nepasikartos, nes yra improvizuojama čia ir dabar,
Šeštadienį, spalio 19 d., 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje pirmą kartą aš ir VU kinetinė teatro trupė improvizuos spektaklį „Exodus“. Mintis surengti improvizuotą spektaklį tokia tema kilo VU kinetinės teatro trupės vadovui Andriui Pulkauninkui. Kadangi su VU kinetinio teatro trupe prieš keletą metų jau esame sėkmingai improvizavę spektaklį „Pasaulio sukūrimas“, norėjosi dar kartą susitikti ir sukurti dar vieną biblinę istoriją. Kai prasitariau Andriui, jis nedvejodamas sutiko ir pasiūlė „Exodus“ arba išėjimo iš Egipto temą, kuri labai tiks sakraliai VU Šv. Jonų bažnyčios atmosferai. Trupė, vadovaujama režisieriaus ir choreografo A. Pulkauninko, įkurta Vilniuje 1999 metais. Nors nuolat kito nariai ir pavadinimas, ji liko ištikima fizinio-vizualinio-neverbalinio teatro tradicijoms, bandymams sujaukti publikos sąmonę absurdiškais sceniniais eksperimentais. Vienintelė pripažįstama teatro forma – formos nebuvimas. Vienintelė egzistencijos išraiška – takumas. Jei kas nors gali pastebėti formą, tai reiškia, kad ji jau nebegyva. Trupė propaguoja gyvas improvizacijas, natūralių efektų ir elementų (ugnis, molis, durpės, smėlis, ...) bei rizikos faktoriaus (pavojingi įrankiai, aštrūs daiktai) panaudojimą kaip priemonę pažadinti miegantį žiūrovą, jį supurtyti ir šokiruoti. Pasirodymai vyksta tiek uždarose erdvėse, tiek lauke, dažnai palikdami keistumo pojūtį, stiprų rizikos potyrį (2 trupės nariai dirba kaskadininkais kino studijoje). Visa tai sukuria ironišką grotesko ir absurdo kombinaciją, iškelia individo savitumo, asmenybės išraiškos, vienatvės, konflikto su visuomene klausimus, šiandieninės vartotojiškos visuomenės gyvenimo tuštumos ir beprasmybės jausmą. Trupė dalyvauja netradiciniuose renginiuose, meno parodose, koncertuose, kino (video) projektuose, šokio bei teatro festivaliuose. Palaikomi ryšiai su Lietuvos ir pasaulio profesionalia šiuolaikinio šokio, teatro bei pantomimos scena. Teigdama, kad „nėra ribos tarp profesionalo ir mėgėjo, yra tik riba tarp gero ir blogo spektaklio“, trupė organizuoja alternatyvų tarpdisciplininių menų festivalį „Atvira“ bei kūrybines dirbtuves, į kurias kviečia žmones, nepriklausomai nuo to, kokiai mokyklai jie priklauso: teatro ar šokio, profesionalų ar mėgėjų... A. Pulkauninko kinetinė trupė dalyvavo ir pelnė pripažinimą daugybėje tarptautinių festivalių, pradedant Europa (Lietuva, Ispanija, Prancūzija, Italija, Vokietija, Švedija, Kroatija, t.t.), baigiant Lotynų Amerika(Kolumbija, Venesuela) bei Šiaurės Amerika (Kanada ir JAV). Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.organduo.lt/lt Įėjimas nemokamas.
Vakar vakare man pavyko per LRT pažiūrėti laidą "Daiktų istorijos", kurioje nuo 35-os minutės pasakojama apie vargonus. Ekrane matysime Profesorius Leopoldą Digrį ir Renatą Marcinkutę, vargonų restauratorių Rimantą Gučą, o klausysimės Vilniaus Šv. Kazimiero ir VU Šv. Jonų bažnyčios vargonų, prie pastarųjų teko prisėsti ir man su Aušra. Į kadrą pateko ir mūsų asistentės Audra Telksnytė ir Eglė Rudokaitė.
 „Norėdamos kad šis koncertas būtų ypatingas, visos nusprendėme pagroti solo. Manome, kad klausytojams turėtų būti įdomu išgirsti kiekvieno instrumento tembrus ir unikalų skambesį. Siekdamos, kad koncertas būtų turiningas ir kontrastingas bei norėdamos supažindinti klausytojus su įvairių muzikos stilių įmantrumu ir specifika, parinkome įvairių stilių programą,” - sako vargonininkė Fausta Vilija Raščiutė.
Šeštadienį, spalio 12 d. 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje Baroko ir Romantizmo muzikos mylėtojai yra kviečiami į koncertą „Vargonų, fleitos ir violončelės dialogai”, kuriame muzikuos vargonininkė F.V. Raščiutė, fleitininkė Meda Petkauskaitė ir violončelininkė Žana Miniotaitė. Koncerto programoje skambės Johanno Sebastiano Bacho partita „Christe, der du bist der helle Tag“, J.S. Bacho Siuita violončelei solo Nr. 3 C-dur, Carlo Philippo Emanuelio Bacho Sonata fleitai solo a-moll, Johanneso Brahmso choralas vargonams „Herzlich tut mich verlangen“, J.S. Bacho Sonata fleitai e-moll, J.S. Bacho choralas „Ich ruf zu dir, Herr Jesu Christ“, Carlo Alfredo Piatti Kaprisas violončelei solo Nr. 7 ir Theodoro Dubois „Grand Choeur“. Vargonininkė Fausta Vilija Raščiutė gimė 1989 m. Savo pažintį su muzika pradėjo būdama 6 metų, mokydamasi groti smuiku (Vilniaus Algirdo muzikos mokykla, Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykla). Toliau smuiko studijas tęsė įstojusi į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatoriją (dėst. V. Klovaitė). Taip pat grojo fortepijonu (dėst. S. Lapėnaitė). Jau mokydamasi J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje susidomėjo vargonais ir pradėjo lankyti vargonų pamokas pas prof. Virginiją Survilaitę. Baigusi J.Tallat-Kelpšos konservatoriją, 2010 m. įstojo į LMTA, prof. Virginijos Survilaitės vargonų klasę. Taip pat mokėsi groti klavesinu (Doc. G. Kviklio klasė). 2014 m. stažavosi pagal Erasmus mainų programą Sardinijoje (Kaljaris) prof. Angelo Castaldo vargonų klasėje. 2016 m. baigė LMTA vargonų magistro studijas. Studijuodama Lietuvoje yra dalyvavusi daugelyje meistriškumo kursų, (dėst. Theo Jellema, Angelo Castaldo, Ulrike Theresia Wegele, Larisa Bulava, Josef Serafin, Hannfried Lucke, Lepoldas Digrys ir kt.). 2013 m. dalyvavo dėst. Matthias Havinga meistriškumo kursuose, kurie vyko Olandijoje, Amsterdame (ORGELPARK). Taip pat koncertavo kaip solistė ir su daugeliu muzikos atlikėjų. Baigusi studijas LMTA, vargonininkė nuolatos tobulinasi žymių profesorių vedamuose vargonų meistriškumo kursuose, taip pat lankosi įvairiuose muzikos interpretacijos seminaruose bei koncertuose. Daug koncertuoja kaip solistė ir kamerinių ansamblių dalyvė, Lietuvoje ir užsienyje. Vargonininkė atlieka įvairių stilių muziką, ypatingai domisi barokinės muzikos interpretacija. 2019 m. ji surengė savo koncertų ciklą ,,Pašnekesiai su J. S Bachu‘‘, skirtą J. S. Bachui paminėti. Atlikėja yra kviečiama dalyvauti tarptautiniuose vargonų muzikos festivaliuose. Taip pat dainuoja vargonininkų vokaliniame ansamblyje, su kuriuo koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Su šiuo ansambliu dalyvavo kantatų projekte Dresdene. ( Kantatenprojekt der Hochschule fur Kirchenmusik Dresden). F.V. Raščiutė vargonuoja įvairiose Lietuvos bažnyčiose, bei turi fortepijono ir vargonų mokinių. Meda Petkauskaitė, gimusi Kaune 1993 m., fleita pradėjo groti būdama devynerių. Mokėsi J. Naujalio muzikos gimnazijoje, kurią baigė 2012 m. mokytojos Aušros Lukoševičiūtės klasėje. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademiją. 2015 m. pagal Erasmus mainų programą studijavo Milano G. Verdi konservatorijoje (Italija). Bakalauro studijas baigė 2016 m., o magistro – 2019 m. profesoriaus Valentino Gelgoto klasėje. Kaip solistė yra grojusi su Lietuvos kameriniu, Kauno miesto simfoniniu orkestru bei LR VRM pučiamųjų orkestru. 2015/2016 metų sezonui buvo pakviesta užimti piccolo fleitos vietą Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. M. Petkauskaitė dalyvavo daugelyje meistriškumo kursų: William Bennett (Londono Karališkoji muzikos akademija), Ilze Urbane (Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras), Rune Most (Odensės simfoninis orkestras) ir kt. 2012 m. Paryžiuje dalyvavo IV Prancūzų fleitininkų konvencijoje, kur galėjo gyvai išgirsti fleitininkus, tokius kaip James Galway, Emmanuel Pahud, Denis Bouriakov. Petkauskaitė yra nacionalinių bei tarptautinių konkursų laureatė: 2010 m. „Gradus ad Parnassum“ (I vieta, Lietuva) ir Karla Štrala (II vieta, Latvija), 2011 m. IX Lenkijos fleitų festivalis (III vieta), 2018 m. – II vieta „Su muzika per Europą“ ir kt. 2010 m. pasirodė tarptautiniame festivalyje „Kaunas 2010“, o 2018 m. III tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje-konkurse „Šimtmečio muzika“. Kaip kamerinės muzikos atlikėja, 2014 m. yra laimėjusi I vietą ir specialųjį Lietuvos kompozitorių sąjungos prizą XIV Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurse, o 2015 m. festivalyje „Harmos classical“ (Portugalija) trio ansamblio sudėtyje atstovavo Lietuvą. 2018 m. VI tarptautiniame kamerinių ansamblių konkurse „Muzikinė akvarelė“ su skirtingomis ansamblių sudėtimis užėmė Grand Prix ir II vietas. Violončelininkė Žana Miniotaitė - solinės, kamerinės ir orkestrinės muzikos atlikėja, tarptautinių konkursų laureatė. Įvairių epochų apimantis Žanos repertuaras, domėjimasis barokine bei šiuolaikine muzika ir savotiškos raiškos paieška liudija apie platų atlikėjos akiratį ir ryškų atlikimo individualumą, o jos atliekama muzika yra skambejusi įvairiuose Rusijos, Ukrainos ir Europos sąjungos miestuose. Taip pat, gyvendama Maskvoje, Žana reguliariai grodavo Lietuvos Respublikos ambasados renginiuose. Dar besimokydama, Žana, kaip solistė dalyvavo muzikos festivaliuose Maskvoje, Sankt Peterburge, Kaliningrade, Vilniuje (Tarp jų festivalis „Sugrižimai“ Vilniuje, Tanejevo festivalis Vladimire ir kiti). Žana Miniotaitė gimė 1987 m. Rusijoje muzikantų šeimoje. Pradėjo mokytis muzikos, būdama tik 2 metų amžiaus, o po metų jau pradėjo dalyvauti koncertuose. Iš pradžių Žana mokėsi groti smuiku su savo mama, smuikininke Svetlana Miniotas, o vėliau pradėjo groti fortepijonu muzikos mokykloje. 1996 metais Žana su šeima persikraustė į Lietuvą, jos tėčio, kompozitoriaus Viktoro Minioto tėvynę. Čia, Lietuvoje, Žana pirmą kartą paėmė į rankas violončelę, mokytojos T. Kuc klasėje, būdama jau dešimties metų amžiaus. 2001 metais Žana įstojo į Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą, o 2005 išvyko studijuoti į Maskvos akademinį muzikos koledžą į garsiosios N.N. Šahovskajos dukters, doc. O.B. Galočkilos klasę. Šiuo metu Žana yra baigusi Maskvos valstybinę P. Čaikovskio konservatoriją, kur ji studijavo garsaus violončelininko Boriso Andrianovo klasėje. Taip pat Žana mokėsi kitų garsiųjų muzikantų kamerinio ansamblio ir kvarteto klasėse. Tarp jų: A. Rudin, A. Korčiagin, O. Bugaev. Žana dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose konkursuose Prancūzijoje, Austrijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Armėnijoje kur pristatinėjo Lietuvos vardą, yra kelių tarptautinių konkursų laureatė, įskaitant Marjos Yudinos tarptautinį kamerinių ansamblių konkursą Sankt Peterburge, tarptautinį styginių instrumentų konkursą „Simfononės atostogos“ Maskvoje ir tarptautinį kamerinių ansamblių konkursą "Muzika be sienų" Druskininkuose. Taip pat Žana yra daugelio meistriškumo kursų dalyvė (D. Geringas, J. Sollima, A. Rudin, N. Šachovskaja, M. Leskovar, U. Clerici, A. Bonduryansky, D. Šapovalov, E. Testelec, Xavier Philips, Laczlo Fenyo, Nicholas Jones, Christian Frattima ir kt.). Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.organduo.lt/lt Įėjimas nemokamas.  Šiandien kaip ir vakar lankiausi kurybiniu jungciu mokymo sesijoje universitete. Apšilimui reikejo kiekvienam iš mūsų vesti pratimus iš reikšmingiausių fizinių veiksmų, kuriuos atlikome vasarą. Aš pasirinkau prisitraukimus ir atsispaudimus ant ziedu.
Tada iš praėjusios savaitės apklausos mes nustatėme daugybę priežasčių, kodėl žmonės jaučiasi universiteto bendruomenės dalimi, ir daugybę priežasčių - kodėl taip nėra. Vienas pagrindinių teigiamų dalykų buvo bendro tikslo jausmas, o neigiamas - stipri hierarchija. Tada mes juos suskirstėme į platesnes sritis ir kitą savaitę pradėsime rengti veiksmų planą, kaip sukurti veiklą ar rengini, kuri puoselėja mūsų stipriąsias puses ir mažina silpnybes. Aš iš tikrųjų manau, kad šis sąrašas, kurį šiandien sudarėme, yra puikus statistinių duomenų pavyzdys, i kurį universitetas galėtų rimčiau atkreipti demesi apie tai, kas svarbu musu bendruomenes zmonems ir kaip elgtis toliau. Taip pat issiunciau ketinimu laiska dėl dalyvavimo vargonų festivalyje Rokiškyje kitais metais. Planas - groti mūsų vargonų dueta. Po pietų Aušra ir aš nuėjome į kavinę netoli mūsų bažnyčios, išgėrėme kavos ir deserto, po kurios mes turejome „Unda Maris“ vargonų studijos repeticiją. Dalyvavo 10 ar net daugiau žmonių. Ne visi jie turėjo laiko groti, tačiau Aušra uždavė kiekvienam iš jų klausimą, ar jie laiko save universiteto bendruomenės dalimi, ir paprase paaiškinti „taip“ ar „ne“ priežastis. Ši apklausa turėjo būti mano praejusios savaites namų darbai, bet aš apie tai pamiršau. Tada Aušra ir aš nuėjome į kiną pažiūrėti prancūziškos komedijos „Prancūziškos vestuvės 2“. Filmas buvo nepaprastai juokingas ir atspindėjo daugelį kultūrinių stereotipų, kuriuos prancūzai turi apie imigrantus, ir atvirkščiai. Diena baigiau žiūrint per televizorių „Kaulus“ apie lėktuvo variklio sraigto sumalto astronauto mirties tyrimą.  Šiandien buvo juokinga diena. Tai prasidėjo nuo to, kad sėdėjau mašinoje ir rašiau tinklaraščio įrašą prieš eidamas į universiteto kultūros centrą, kur mus vežė į specialius mokymus botanikos sode. Mokymai, kuriuos vedė VU Kinetinės trupės režisierius Andrius Pulkauninkas, buvo skirti sustiprinti kūrybines jungtis.
Mums reikėjo vaikščioti poromis vienam žmogui užrištomis akimis 15 minučių ir tada pasikeisti vietomis. Kita užduotis buvo sukurti saulės sistemą iš kai kurių daržovių (kukurūzų, bananų, burokėlių, morkų, špinatų ir kt.). Aš padariau Marsą, Uraną, kometą ir asteroidų juostą. Mes, žinoma, suvalgėme savo saulės sistemą. Po pietų suplanavau kitą tinklaraščio įrašą, praktikavomės su Aušra „Trilogija“ vargonų duetui, kurį sukūrė Denis Bedard (jai tai labai patinko) ir paruošiau naujienlaiškį rytojui. Dabar aš nuspalvinsiu savo du Pinkio ir Spaikio komiksus, kuriuos nupiešiau per pietus kinų restorane.  Šiuo metu esu savo automobilyje, kuris paparkuotas visai šalia universiteto kultūros centro ir laukiu, kol prasidės mūsų slaptoji treniruotė. Man pasakė: „Negalima dėvėti aukštakulnių ...“ Nežinau kodėl. Manau, sužinosime pakankamai greitai.
Šią savaitę mano pagrindinis dėmesys bus skiriamas vargonų dueto „Puer natus est nobis“ kūrimui, naujų kūrinių skaitymui iš lapo, grojant vargonų duetams su Aušra, pradedant praktikuotis Paulo Ayreso „Toccata“, vykstant į porą ilgų susitikimų kultūros centre šiandien ir rytoj. Rytoj turėsiu „Unda Maris“ vargonų studijos repeticiją, podkasto interviu su mano vargonų profesore Pamela Ruiter-Feenstra, įrašysiu dar vieną vargonų demonstraciją dailės akademijos studentams su garso eksperimentais, ruošiuosi šeštadienio harmonijos paskaitai ir kolegės Gražinos Petrauskaitės rečitaliui bažnyčioje. Šis rečitalis bus skirtas lietuvių kompozitoriaus, vargonininko ir choro dirigento Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms. Turiu patikrinti, ar visi plakatai yra atspausdinti, ir paruošti programos užrašus. Ir, žinoma, rašysiu tinklaraščio straipsnius, kursiu podcast'us ir piešiu Pinkio ir Spaikio komiksus. O dabar turiu bėgti į šią slaptą susitikimą, nes jis prasidės po kelių akimirkų. Džiaugiuosi, kad šiandien neturiu aukštakulnių...  “Palengva trumpėja 2019 metai, paskelbti lietuvių vargonų tėvo, žymaus chorvedžio, kompozitoriaus Juozo Naujalio (1869-1934) metais. Šiemet visoje Lietuvoje, nuo Kauno katedros iki Vievio meno mokyklos, skamba šio kompozitoriaus romantiniai kūriniai. Dr. William Bates, vargonininkas iš JAV, šiemet birželio 23 d. koncertavęs Biržų ev. reformatų bažnyčioje, atliko Juozo Naujalio ‘Maldą’,” sako vargonininkė Gražina Petrauskaitė.
Šeštadienį, spalio 5 d. 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje Baroko ir Romantizmo muzikos mylėtojai yra kviečiami į koncertą “Malda”, skirtame Juozo Naujalio jubiliejiniams metams paminėti. Koncerte vargonuos G. Petrauskaitė. Koncertas pavadintas ko gero žymiausio šio kompozitoriaus vargoninio kūrinio pavadinimu. Koncerto programoje skambės Dietericho Buxtehudės (1637-1707) Preliudas g-moll, BuxWV 149, Johanno Sebastiano Bacho (1685-1750) Choralinis preliudas "Aus der Tiefe rufe ich", BWV 745, Maxo Regerio (1873-1916) Choralinis preliudas "Ach bleib mit deiner Gnade", Op.135a ir Scherzo d-moll, Op. 65, Nr. 10, Juozo Naujalio (1869-1934) Preliudas G-dur, Nr. 2, Preliudas A-dur, Nr. 6, Trio G-dur, Nr. 8, Trio D-dur, Nr. 9, Trio h-moll, Nr. 10, Trio E-dur, Nr. 11 ir Malda, J.S. Bacho choraliniai preliudai "Wer nur den lieben Gott lässt walten", BWV 641, "Jesu meine Freude" BWV 610 ir Preliudas ir fuga E-dur, BWV 566. Svarbi spalio 5 dienos koncerto programos Šv. Jonų bažnyčioje dalis paskirta Naujalio vargoninei kūrybai. Be keleto pačių vargonininkų ir klausytojų seniai pamėgtų kūrinių, G. Petrauskaitė gros 4 retai atliekamus trio, kuriems būdinga trijų savarankiškų balsų “pokalbis”. “J.Naujalis gerus pusę metų mokėsi Vokietijos Regensburgo muzikos mokykloje. Taigi be abejonės tokių vargonų grandų kaip D. Buxtehudės, J.S. Bacho, M. Regerio vargoninė kūryba Naujaliui buvo gerai žinoma, darė jam įtaką. Archyvuose užfiksuota, kad minėtų kompozitorių kūrinius studijavo ir koncertuose atlikdavo J.Naujalio studentai. Koncerte klausytojai išgirs visame pausaulyje mėgiamus šių vokiečių kompozitorių kūrinius vargonams,” - tęsia G. Petrauskaitė. Vargonininkė kūrinius mokosi repetuodama Vilniaus ev. reformatų bažnyčioje, kur groja sekmadieniais pamaldose. “Dėkui Vilniaus rotušės administracijai, leidžiančiai vargonininkams mokytis ir groti rotušės balkone sumontuotais čekų firmos 2 manualų su pedalais vargonais. Žinoma, tai tik techninė pasiruošimo pusė. Ji labai svarbi - ar turi vargonininkas kur mokytis, ar naudojasi elektroniniu, ar mechaniniu instrumentu, o gal turi vargonus namuose? Yra ir kita pasiruošimo koncertams pusė. Tai muzikanto mintys, vaizduotė, svajonės. Visa tai, kas atlikėjui daro įtaką - nuo išgirsto puikaus įrašo iki nuvilto meilės jausmo, kurį jis su netikėta jėga galbūt "ištransliuos" koncerto metu. Ar įmanoma tiksliai nusakyti, kas gi mus formuoja? Smulkmenos didžiose idėjose, saulės šypsena, atsklindanti pro bažnyčios vitražą?” - klausia vargonininkė. Mėgstamiausias G. Petrauskaitės programos kūrinys - J.S.Bacho Preliudas ir fuga E-dur, BWV 566. Šį kūrinį ji studijuoja ir groja jau keletą metų. “Pasiremsiu garsaus vargonininko Hans-Ola Ericsson pastebėjimais, kuriuos išgirdau 2015 m. "Vargonų vasaros akademijos" Vilniuje metu. Visiškai pritariu profesoriui, sakiusiam, jog tai kūrinys visam gyvenimui. Kūrinys parašytas vokiečių didikui, mėgusiam ne tik aplinkos prabangą, bet ir pompastiškus, rafinuotus, narcisistinius emocinius potyrius,” - mintimis dalinasi muzikė. Anot vargonininkės, preliudo itin sodri, didelę harmoninę įtampą sukurianti muzikinė kalba, jai kelia jausmą, tarsi ji turinti vargonų pedalais suvaldyti pakinkytus jaučius. “Toliau skambanti galantiška fuga - iššūkis atlikėjui. Kas ruošė šį kūrinį koncertiniam atlikimui, žino, kiek valandų teko treniruotis, o klausytojas turėtų jausti tik muzikos lengvumą, preciziškai puošnią tėkmę. Po to sekantis jungiamasis epizodas su veržliais pasažais man kelią džiugų būsimo potyrio laukimą. Na, o finalinis potyris absoliučiai neeilinis! Aš "apsivelku" šventinius puošnius riterės šarvus, užšoku ant balto žirgo ir triumfuojančia žingine įjoju į mano įsivaizduojamą miestą. Tik (kaip pataria prof. Ericsson) reikia būt atsargiai, kad nepaslysčiau ant banano žievės,” - šypsosi vargonininkė. Gražina Petrauskaitė baigė Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos chorinio dirigavimo specialybę, 1993 m. įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedrą (dėst. J.Barkauskaitės klasė), kur įgijo bakalauro ir magistro diplomus. Grojo tarptautiniuose meistriškumo kursuose, kuriems vadovavo žymūs vargonininkai: A.Rössler, J.Laukvik, L.Lohmann, P. van Dijk ir kt. 1999 m. ji dalyvavo tarptautiniame M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurse. G.Petrauskaitė koncertuoja solo ir su kameriniais ansambliais bei vokalistais. Ji vargonavo daugelyje Lietuvos miestų, taip pat Švedijoje, Slovakijoje, Vokietijoje. Ne kartą koncertavo tarptautiniame festivalyje “Druskininkų vasara su Čiurlioniu”, M.Mažvydo festivalyje Tauragėje, sakralinės muzikos koncertų cikle “Gaudžia istoriniai vargonai”, Vilniaus Šv. Kazimiero, Šv. Jonų bažnyčiose, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. 1999-2013 metais ji dirbo choro artiste valstybiniame chore “Vilnius”, nuo 2002 m. yra Vievio meno mokyklos pedagogė ir koncertmeisterė, nuo 2004 m. dirba Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios vargonininke. Nuo 2017 m. G.Petrauskaitė yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė. Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.organduo.lt/lt Įėjimas nemokamas.  Šiandien pirmoje dienos pusėje aš šiek tiek valiau namus ir po pietų paskelbiau podcast pokalbį su Jonathan Embry. Tada nuėjau į bažnyčią demonstruoti vargonų keliems dailės studentams. Jie norėjo daugiau eksperimentuoti su garsu. Dabar vakaras ir esu pasiruošęs per televiziją žiūrėti paskutinę „Bado žaidynių“ dalį.
Man sunkiausia šią savaitę buvo nuspręsti, ką groti vargonais solo. Kol kas mes su Aušra po praeito šeštadienio dueto koncerto skaitome iš lapo naujus kūrinius, aš ir pats kuriu kalėdinį duetą, improvizuoju, bet solo vargonų kūrinių dar nesu išsirinkęs. Norėtųsi išmokti groti šiuolaikinio anglų kompozitoriaus Paul Ayres Tokata iš Siuitos Erikui, bet dar nepradėjau to daryti. |
Dalintis:
Autoriusdr. VIDAS PINKEVIČIUS |
RSS Feed