 Šį šeštadienį, gruodžio 17 d. 18 val. vargonų muzikos mylėtojai yra kviečiami į Vilniaus universiteto vargonų studijos “Unda Maris” Adventinės ir Kalėdinės muzikos koncertą “Šv. Kalėdų belaukiant” VU Šv. Jonų bažnyčioje. Koncerte dalyvaus Benas Matuzevičius, Karolina Indrulytė ir Sofija Osadchuk. Taip pat vargonuos studijos “Unda Maris” vadovai Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė ir Vidas Pinkevičius.
Koncerto programoje skambės Johanno Sebastiano Bacho, Johannes Brahmso, Domenico Zipoli, Klaas Jan Mulderio ir Vido Pinkevičiaus kūriniai vargonams. 2011 metais susikūrusio kolektyvo įdėja yra suvienyti Vilniaus universiteto bendruomenėje esančius vargonų muzikos mylėtojus. Pavadinimą “Unda Maris” parinko VU vargonininkė Dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė. Tai yra vienas gražiausių didžiausių Lietuvos vamzdinių vargonų, esančių VU Šv. Jonų bažnyčioje registrų, imituojantis jūros bangavimą. Per dešimt metų vargonų studijoje grojo įvairiausių specialybių ir profesijų VU studentai, dėstytojai, darbuotojai ir alumnai - filologai, fizikai, chemikai, medikai, istorikai, matematikai, geografai, teisininkai ir kt. “Unda Maris” nariai mielai groja Adventinius bei Kalėdinius barokinius bei romantinius kūrinius, taip pat mylimiausias Kalėdines giesmes. Muzikavimas studijoje “Unda Maris” padeda studentams bei kitiems VU bendruomenėms nariams pailsėti nuo kasdienių mokslų ir darbų, bei panirti į kerinčią vargonų garsų jūrą. Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: https://www.organduo.lt/lt
Comments
bendraamžio šiaurės Vokietijos kompozitoriaus Christopho Wolfgango Druckenmüllerio kūryba. Skambės Koncertas vargonams solo A-dur. Kompoziciją sudaro trys dalys - virtuoziškas preliudas, lyrinė „Siciliana“ bei žaismingas finalas.
Programą pratęs keturios vokiečių kompozitoriaus Josepho Rheinbergerio pjesės „Arioso“, „Canzonetta“, „Intermezzo“ bei „Visione“. Šiame cikle VU Šv. Jonų bažnyčios didieji vargonai atskleis savo švelniausias ir subtiliausias spalvas. Koncerte nuskambės ir nuotaiką kels linksmas valsas sukurtas VU vargonininko Vido Pinkevičiaus. Kompozicija parašyta estų liaudies dainos tema ir yra apie silkę, kuri gyveno sausumoje. Koncerto pabaigoje klausytojai išgirs nemirtingąjį J.S.Bacho Brandenburgo koncertą Nr. 2, BWV 1047, kurį specialiai šiam koncertui vargonų duetui aranžavo dr. Vidas Pinkevičius. Kaip pasakojo dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, jos mylimiausias kūrinys šioje programoje yra estiška dainelė apie silkę. Kūrinio siužetas remiasi estų pasaka: anksčiau silkė buvo naminis gyvūnas ir gaudė peles. Silkė labai mėgo druską, todėl atplaukus laivui su druska pradėjo jį graužti. Laive atsiradus skylei jis nuskendo. Tada Jūrų dievas Neptūnas labai supyko ir nuo to karto jūra tapo sūri, o silkė buvo nubausta gyventi vandenyje. Pasak dr. Vido Pinkevičiaus Brandenburgo koncertą Nr. 2, BWV 104 aranžuoti jį įkvėpė faktas, kad pirmoji šio koncerto dalis buvo išsiųsta į kosmosą 1977 metais NASA organizuotoje Voyager misijoje už Saulės sistemos ribų. Pagrindinis tikslas buvo į kapsulę sudėti didžiausius žmonijos pasiekimus ir žemės garsus, su viltimi, kad ateityje ją iššifruos kokia nors nežemiška civilizacija. PROGRAMA 1. Gustaf Adolf Mankell (1812-1880) Fantazija Nr. 4 d-moll vargonų duetui 2. Christoph Wolfgang Druckenmüller (1687-1741) Koncertas A-dur vargonams solo 3. Joseph Rheinberger Arioso, Op. 156 Nr. 2 4. J. Rheinberger Canzonetta, Op. 156 Nr. 3 5. J. Rheinberger Intermezzo, Op. 156 Nr. 4 6. J. Rheinberger Visione, Op. 156 Nr. 5 7. Vidas Pinkevičius „Silkė, kuri gyveno sausumoje“ 8. Johannas Sebastianas Bachas (1685-1750) Brandenburgo koncertas Nr. 2 F-dur, BWV 1047, V. Pinkevičiaus aranžuotė vargonams Atlikėjai Daugelyje šalių koncertuojantys vargonininkai, autoriai ir tinklaraštininkai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė yra Vargonavimo paslapčių tinklaraščio, tinklalaidės ir mokymo svetainės, skirtos tūkstančiams vargonininkų iš 89 šalių, kūrėjai. Jie taip pat yra Vilniaus universiteto vargonininkai ir vadovauja universiteto vargonų studijai „Unda Maris“. Vargonų muzikos mylėtojams jie siūlo vargonų muzikos klausytis internetu savo kanaluose YouTube ir Spotify platformose. Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda“ Šv. Jonų bažnyčioje dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: https://www.organduo.lt/lt Iėjimas nemokamas. Registracija nereikalinga.  Po neilgos pertraukos „Muzikos valanda“ Šv. Jonų bažnyčioje kviečia į šiltą, vasara alsuojantį koncertą „Žemiška ir dangiška meilė: gegutė ir kregždės”. Nemokamas koncertas įvyks šeštadienį, rugpjūčio 20 dieną, 18 valandą. Programoje skambės žinomiausios ir gražiausios italų baroko kompozitorių meilės dainos bei vokiečių baroko meistrų Dietericho Buxtehude’s ir Johanno Sebastiano Bacho kūriniai, kompozitorių, kurie savo kūryboje patyrė itališkos muzikos įtaką, o vargonų opusais šlovino amžinąją dangišką Dievo meilę. Koncerte muzikuos vargonininkė Gražina Petrauskaitė ir vokalistė Natalija Dmuchovska (sopranas). Koncerte „Žemiška ir dangiška meilė: gegutė ir kregždės” klausytojai galės išgirsti ir itališko stiliaus Johanno Casparo Kerll’o kapričio „Gegutė”, bei italų romantiko ir itališkos vargonų mokyklos pagrindėjo Marco Enrico Bossi vėlyvosios kūrybos pavyzdį iš op. 140 „Trys pranciškonų akimirkos”, kontempliuojantį Šv. Pranciškaus Asyžiečio gyvenimo epizodus. Antroji šio ciklo dalis, „Pokalbis su kregždėmis” - Šv. Pranciškaus dangiško bendravimo su paukščiais muzikiniai paveikslai. Koncerto pabaigoje skambės šiuolaikinio italų kompozitoriaus Andrea Amici malda vargonams į šventąją Dievo Gimdytoją, sutaikančią žemės ir Dangaus pasaulius. Be jau paminėtų kompozitorių, skambės ir Antonio Caldara, Antonio Vivaldi, Domenico Sarro, Alessandro Scarlatti bei Tommaso Giordani kūriniai. Kiekvienas programos kūrinys yra muzikinė meditacija sakralaus lotyniško teksto pagrindu. Muzika meditatyvi, pagilinanti maldos nuotaikas, išreiškianti tai, ką dvasia jaučia sakralaus teksto deklamavimo akte: sustodama, kartodama, medituodama, grįždama prie gilių ir intymių akimirkų išgyvenimo. Atlikėjai
 Kviečiame į VU vargonų studijos „Unda Maris” jubiliejinio 10-ojo sezono uždarymo koncertą!5/18/2022  Šeštadienį, gegužės 21 d., 18 val. vargonų muzikos mėgėjai yra kviečiami į Vilniaus universiteto (VU) vargonų studijos „Unda Maris“ jubiliejinio 10-ojo sezono uždarymo koncertą VU Šv. Jonų bažnyčioje.
2011 m. susikūrusio kolektyvo idėja yra suvienyti VU bendruomenėje esančius vargonų muzikos mėgėjus. Studijos pavadinimą „Unda Maris“ parinko VU vargonininkė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė. „Unda maris išvertus iš lotynų kalbos reiškia „jūros banga“, o Vilniaus universiteto vargonų registrai nuostabiai imituoja jūros bangavimą“, – pasakoja vargonininkė. Šv. Jonų bažnyčios vargonai yra vieni gražiausių ir didžiausių Lietuvos vamzdinių vargonų. Per dešimt metų vargonų studijoje grojo įvairiausių specialybių ir profesijų VU studentai, dėstytojai, darbuotojai ir alumnai: filologai, fizikai, chemikai, medikai, istorikai, matematikai, geografai, teisininkai ir kt. Šiame koncerte vargonais skambins Benas Matuzevičius, Regina Dainytė, Karolina Indrulytė, Audrė Dūdėnienė, Justas Dapkūnas, Nurlana Aliyeva ir Vytautas Jonkus. „Unda Maris“ nariai mielai groja barokinius Johanno Sebastiano Bacho ir Dietericho Buxtehudės kūrinius, nevengia ir romantinių Josefo Rheinbergerio kompozicijų, o kai kurie net patys vargonams aranžuoja savo mėgstamas popmuzikos ar kino filmų temas. Jubiliejinio 10-ojo sezono uždarymo koncerte skambės J. S. Bacho, D. Buxtehudės, J. Pachelbelio, J. Rheinbergerio ir kitų kompozitorių kūriniai vargonams. Vad. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė ir Vidas Pinkevičius. Įėjimas nemokamas. Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu muzikos instrumentų karaliumi – didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes. Be to, siūloma pasižiūrėti nemokamą vaizdo įrašą ir pamatyti VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus.  Balandžio 30 d., 18 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje skambės programa „Sudie, Gimtasis Sodžiau” arba „Прощай, Село Ріднесеньке”, skirta palaikyti už laisvę kovojančią Ukrainą. Koncerto programoje skambės dvi Gustafo Adolfo Mankellio fantazijos vargonų duetui, keturi Gustavo Merkelio trio vargonams solo, trys kompozicijos paremtos ukrainiečių liaudies dainų temomis vargonams solo. Atlikėjai - vargonininkai Aušra Motūzaitė - Pinkevičienė ir Vidas Pinkevičius.
PROGRAMOJE:
Pasak Aušros Motūzaitės-Pinkevičienės, jai didžiausią nusiraminimą šiuo metu teikia groti Christopho Wolfgango Druckenmüllerio Preliudą ir Čiakoną: “Šių metų didžiausias vargoninis atradimas man buvo Husumerio vargonų knyga. Šį rinkinį sudaro 17 ir 18 amžių šiaurės Vokietijos kompozitorių koncertai vargonams solo bei preliudai su čiakonomis. Šis rinkinys saugomas Kopenhagos karališkojoje bibliotekoje. Koncertui pasirinkau atlikti Christopho Wolfgango Druckenmüllerio Preliudą ir Čiakoną. Šis kūrinys įkūnija vieną iš esminių baroko laikotarpio muzikinių formų - čiakoną. Tai šokis paremtas pasikartojančia boso tema. Tuo pat metu rankose naudojamos pačios įvairiausios barokinės figūros, o viską vainikuoja nuostabi harmonija,” - pasakojo vargonininkė, kuri šiame koncerte taip pat atliks ir du Gustavo Merkelio trio op.39. Anot V. Pinkevičiaus šio koncerto programoje jam didžiausią prasmę teikia kūriniai sukurti ukrainiečių liaudies muzikos temomis: “Prasidėjus karui buvo užvaldęs siaubas ir bejėgystė. Vėliau juos pakeitė noras veikti ir savo kūryba skleisti žinią apie Ukrainos tragediją, istoriją, bei ukrainiečių žmonių didvyriškumą. Pasirinkau kurti kūrinius ukrainiečių liaudies dainų temomis, nes jose radau įkūnytą visą Ukrainos tautos sunkų nueitą kelią. Taip pat radau nemažai panašumų su lietuvių folkloru, ypatingai tekstuose,” - pasakojo vargonininkas. Daugelyje šalių koncertuojantys vargonininkai, autoriai ir tinklaraštininkai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė yra Vargonavimo paslapčių tinklaraščio, tinklalaidės ir mokymo svetainės, skirtos tūkstančiams vargonininkų iš 89 šalių, kūrėjai. Jie taip pat yra Vilniaus universiteto vargonininkai ir vadovauja universiteto vargonų studijai „Unda Maris“. Per pandemiją vargonų muzikos mylėtojams jie siūlo vargonų muzikos klausytis internetu savo kanaluose YouTube ir Spotify platformose. Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.organduo.lt/lt Koncertas nemokamas, bet dalyvaujantiems rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančią kaukę.  Vakar vakare Aušra ir aš sulaukėme liūdnos žinios, kad mirė legendinis Lietuvos vargonininkas, pianistas ir vargonų restauratorius maestro Bernardas Vasiliauskas (1938-2022). Jo įtaka Lietuvos vargonų kultūrai buvo didžiulė jau daugelį dešimtmečių, o jo, kaip Vilniaus katedros vargonininko, darbas nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. visada išliks mūsų atmintyje. Nesvarbu, ar jis grojo dideliais koncertiniais instrumentais, ar akompanavo chorams ir solistams kaimo bažnyčiose, visada buvo malonu jo klausytis ir kartu dirbti. Be to, jis buvo vienas maloniausių ir geranoriškiausių žmonių, kuriuos pažįstu, o tai yra reta savybė vargonininkų bendruomenėje. Taigi šiandien norėčiau su jumis pasidalinti ištrauka iš paskutinio jo koncerto, kurį jis grojo 2022 m. sausio 15 d., vos prieš kiek daugiau nei mėnesį Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje su 3 kolegomis - Gediminu Kvikliu, Aušra Motūzaite-Pinkevičienė ir manimi. Šis renginys buvo skirtas Vilniaus vargonų dirbtuvių, atkūrusių šios bažnyčios vargonus, 50-mečiui. Šiame koncerte Maestro Vasiliauskas grojo Bossi „Ave Maria“ ir vieno mėgstamiausių savo kompozitorių Elgaro „Vesper Voluntaries“. Tikimės, kad jums patiks Bernardo atliktas Marco Enrico Bossi Ave Maria, op. 104 nr. 2, kai prisimename vieno geriausių vargonininkų gyvenimą ir kūrybą, kokį tik yra turėjusi Lietuva! Daugiau informacijos apie Bernardą Vasiliauską: lt.wikipedia.org/wiki/Bernardas_Vasiliauskas vargonai.lt/vasiliauskas.htm  Šių metų sausio 15 d., 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje Vilniaus universiteto vargonais grieš vargonininkai Aušra Motūzaitė - Pinkevičienė, Vidas Pinkevičius, Gediminas Kviklys ir Bernardas Vasiliauskas. Šis „Muzikos valanda" ciklo koncertas skiriamas Vilniaus vargonų dirbtuvės 50-mečiui. Koncerto programoje skambės W.A. Mozarto, M.K. Čiurlionio, M.E. Bossi, E. Elgaro, D. Buxtehudės, J.S. Bacho, G. A. Mankellio kūriniai ir improvizacijos. Kadangi VU Šv. Jonų bažnyčios vargonai yra svarbiausias Vilniaus vargonų dirbtuvės darbas, natūraliai kilo idėja šiame koncerte muzikuoti tiems patiems vargonininkams, kurie 2000-aisiais ir inauguravo VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus. Koncerto proga apie savo ilgametę veiklą vargonų srityje mintimis sutiko pasidalinti vargonų restauratorius, Vilniaus vargonų dirbtuvės įkūrėjas Rimantas Gučas.  Kaip susidomėjote vargonais? Vargonais susidomėjau kažkaip savaime, dar iki studijų. Konservatorijoje studijavau folklorą, diplominis buvo apie liaudies instrumentinę muziką. Vargonai nuo seno buvo taip arti žmonių, kad vertintini kaip etninės kultūros dalis. Pačios kukliausios piemenų dūdelės ar skudučio skambesys tiek pagal prigimtį, tiek pagal balsą yra toks pats, kaip ir vargonų. Nuostabiai skambančius vargonėlius gebėdavo padirbti paprasti nagingi žmonės. Ne veltui sakoma, kad Europos kultūros šaknys glūdi kaimo bažnyčioje prie vargonų. Kadangi mano studijų laikais Konservatorijoje buvo atidaryta vargonų klasė, sukinėjaus aplinkui, klausiausi įvairaus vargonavimo, bendravau su visais, kas tik turėjo ryšio su vargonais, man net buvo leista pačiam palytėti klavišus. Su kokiais iššūkiais tekdavo susidurti statant naujus ir restauruojant istorinius vargonus?
Nemėgstu žodžio iššūkis... Didžiausias sunkumas imantis vargondirbystės buvo mano paties žinių ir patirties stoka. Todėl nepraleisdavau progos sumanymus ir darbus pirmiausia aptarti su kitais žmonėmis, specialistais, bendradarbiais, bičiuliais. Nepraleisdavau progos pabendrauti su kitų šalių meistrais, vargonininkais, ekspertais, tarp kurių buvo aukščiausiojo lygio žinovų. Dar giliame sovietmetyje yra tekę bendrauti, pavyko įgyti žinių ir patirties. Kadangi esu bendravęs su daugeliu įvairių specialybių vargonų žinovų, dar ir dabar mano telefone yra numerių su kitų šalių kodais, kuriais aš galiu paskambinti ir pasitarti. Mūsų dirbtuvė visuomet būdavo atvira visiems, tiek norintiems ką nors sužinoti, tiek ir kritikams. Tai buvo vienintelė tvarkingai veikianti vargonų dirbtuvė anuometinėje imperijoje. 1987 metais Kijeve įvyko vargonininkų ir vargonų meistrų draugijos suvažiavimas. Jame maskviečių siaubui buvau išrinktas draugijos pirmininku (drauge su prof. Jančenka). Po to porą kartų teko pabuvoti Vokietijoje, tai aš prisistatinėjau kaip Reichsorgelsachverständiger – Imperijos vargonų ekspertas. 1990 kovo 12 d. (buvo pirmadienis) paskambinau į Maskvą ir pranešiau, kad, tapęs kitos valstybės piliečiu, pasitraukiu. Nustebo, pasipiktino, bet "prarijo". Pats nesuprantu, kaip anuometinėse „planinio ūkio“ sąlygomis pavyko dirbtuvę įsirengti taip, kad galėjome patys pasidaryti beveik visas reikalingas vargonų dalis. Kaip pastebėjo vienas vargonininkas iš Šveicarijos apie 1980 metus, Šveicarijoje mūsų dirbtuvė būtų laikoma gerai įrengta. Mūsų kolektyve dirbo keli gabūs, prityrę „smetoniniai“ amatininkai, gebėję tiek sukonstruoti ir pasigaminti geras stakles, tiek ir kirviu nutašyti lentą taip, kad ir obliuoti beveik nereikėję. Garbė ir laimė, kad su mumis kartu dirbo vargonininkas Bernardas Vasiliauskas, vargonus intonavęs, t.y. „įkvėpdavęs“ šaltiems vamzdžiams gyvybę. Suktis „brandaus socializmo“ verpetuose reikėjo ypatingų pastangų. Vienas senas muziejininkas, prityręs nacių ir komunistų lagerių senbuvis, kadaise pamokė, kad į tai, kas dedasi toje aplinkoje, reikia žiūrėti kaip į operą. Didžiausias sunkumas buvo tai, kad buvau niekam tikęs vadybininkas. Taip pat gaila, kad nebuvo kam palikti savo dirbtuvės. Priimdavau visus jaunuolius, norinčius pabandyti save vargonų srityje. Beveik visi Lietuvoje dabar dirbantieji vargonus daugiau ar mažiau su mūsų dirbtuve susiję, kiti net pirmuosius žingsnius pas mus žengė. Kokie jūsų statyti ar restauruoti vargonai jums yra mieliausi ir kodėl? Kaip ir daugumai kūrybingą darbą dirbančių žmonių, toks klausimas yra sunkiausias. Mūsų dirbtuvėje esame restauravę ir padirbę naujų virš 30 vargonų, neskaitant mažesnių remontų. Tiek pašventinus vargonus, tiek gavus iš spaustuvės naują knygą, graužatis dėl padarytų klaidų, trūkumų, kitokių dalykų, kuriuos „buvo galima padaryti geriau“, nustelbia pasitenkinimą. Malonu, kad visi mūsų padaryti nauji vargonai iki šiol neblogai veikia, nors praėjo dešimtmečiai. Malonu, kad jie ir moraliai nepaseno, pritapo prie vietos, galės ilgai skambėti. Sunkiau su restauruotais senais vargonais. Kai kurie jų, ypač Šešuolių, Dotnuvos, Adakavo, Kretingos yra nuostabūs, įrašyti į plokšteles ir CD. Kai kurie jų liko be kvalifikuotos priežiūros, o šimtamečiams vargonams tai labai blogai. Liūdniausias atvejis – Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios A.G.Casparini vargonai. Sutelktomis tarptautinėmis pajėgomis pavyko deramu lygmeniu atlikti pusę darbų. Tačiau dėl visokių krizių nutrūkus finansavimui, darbo nebaigėme. Kas dabar juose daroma, negaliu pasakyti – darbas specialistams nerodomas. Turiu pagrindo spėti, kad profesionalaus restauravimo metodikos nesilaikoma. Dėl to labai neramu. Svarbiausias mūsų darbas – Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios vargonai. Nuo jų mūsų dirbtuvės veikla prasidėjo, iš esmės jais ir baigėsi – 2000 metais šie vargonai buvo pašventinti ir pristatyti Tarptautinės vargondirbių asociacijos ISO kongreso „Balticum 2000“ svečiams. Dalyvavo apie 100 žymiausių vargondirbių iš 18 šalių. Už mūsų vargonus gėda nebuvo. Po to dar restauravome ir pastatėme kelis instrumentus, bet aš grįžau, nuo ko pradėjęs – prie rašymo. Be nemažo kiekio straipsnių paveldosaugos ir vargonų klausimais, pavyko parengti ir išleisti „Lietuvos vargonus“ - katalogą su plačia istorine apžvalga, „Lietuvos paminklinius vargonus“ – apie vargonų paveldosaugą su Lietuvos vargondirbių enciklopediniu sąvadu. Taip pat parengiau Belgijoje išleistam daugiakalbiam „Vargonų žodynui“ lietuviškus terminus. Kitiems mūsų organologams bus lengviau dirbti. Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.organduo.lt/lt DĖMESIO! Visi koncertai nemokami, bet dalyvaujantys privalo turėti galiojantį galimybių pasą. Registracija bus vykdoma vietoje.  Su artėjančiais Naujaisiais metais!
Tikėkimės jie bus sveikesni, linksmesni ir muzikalesni nei Senieji! Ausra ir aš norėtume padėkoti visiems savo prenumeratoriams, gerbėjams, rėmėjams, Total Organist bendruomenės nariams, podkastų ir video transkribuotojams bei Unda Maris studijos nariams! Dėkojame, kad šiais metais dalyvavote Vargonavimo paslapčių kelionėje! 2021-iesiems baigiantis yra malonu pažvelgti į 100 svarbiausių vaizdo įrašų, kuriuos įrašėme šiais metais: https://www.buymeacoffee.com/organduo/100-things-that-made-our-2021  Atlikėjai: Jurgita Kazakevičiūtė (vargonai), Dainius Puišys (baritonas) ir Giedrius Gelgotas (fleita). Programa „Prie vargonų su Mocartu”, skirta kompozitoriaus 230-osioms mirties metinėms paminėti. Vargonininkė ir pianistė Jurgita Kazakevičiūtė, buvusi J. Gruodžio konservatorijos auklėtinė (A. Andriuškevičiaus fortepijono kl. 1991-1995), 2002 baigė Lietuvos muzikos akademijos magistrantūrą. 2003 J. Kazakevičiūtė įstojo į LMTA vargonų meno aspirantūrą, kurią baigė 2005 (doc. V. Survilaitės klasė). Jurgitos mokytojai – vargonininkai Balys Vaitkus, Audra Telksnytė, doc. Virginija Survilaitė bei pianistė Rūta Ibelhauptienė – pabrėžė vargonininkės muzikavimo įtaigumą bei brandą, taip pat jos puikią techniką, ypatingą domėjimąsi kūrinių interpretacijomis. 2001-2003 vargonininkė studijavo Mozarteum’e (Austrija), prof. H. Metzger vargonų ir prof. H. Miki fortepijono klasėse; tobulinosi atlikėjų meistriškumo kursuose. Jurgita Kazakevičiūtė daug koncertuoja Lietuvos miestų koncertų salėse ir bažnyčiose, ne kartą vargonavo Vokietijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Prancūzijoje. Vargonininkės koncertuose skamba įvairių epochų ir stilių muzika - nuo baroko (J.S.Bacho, D.Buxtehude’s) iki šiuolaikinių (O. Messiaeno, A.Martinaičio) kompozicijų, tarp jų ne tik žymiausių kūrėjų opusai, bet ir rečiau atliekamos ar dar nežinomos senųjų meistrų kompozicijos, transkripcijos vargonams.  Dainius Puišys – choro dirigentas, dainininkas (baritonas) ir pedagogas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo dvi specialybes. 1990 m. tapo I-ojo tarptautinio J. Naujalio choro dirigentų konkurso laureatu. 1991 m. baigė choro dirigavimą (prof. A. Jozėno kl.), 1991 – 1993 m. žinias gilino LMTA meno aspirantūroje (prof. A. Jozėno kl.). 1997 m. baigė LMTA Dainavimo katedros magistrantūrą (prof. V. Noreikos kl.), tais pačiais metais tapo respublikinio S. Šimkaus dainininkų konkurso diplomantu ir debiutavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Nuo 1991 m. yra LMTA Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo 2004 m. – docentas, nuo 2018 m. – profesorius. Jo dirigavimo ir dainavimo klasę LMTA yra baigę apie 50 absolventų. 1992 – 1995 m. LMTA mišraus choro dirigentas – chormeisteris. 1995 – 2005 m. LMTA merginų choro meno vadovas ir dirigentas. 2005 - 2018 m. LMTA Choro dirigavimo katedros vedėjas, LMTA mišraus choro meno vadovas ir dirigentas. Kaip dainininkas Dainius Puišys koncertuoja su pianistais – koncertmeisteriais, vargonininkais, įvairiais kameriniais ansambliais, orkestrais ir chorais. Yra dainavęs diriguojant S. Sondeckiui, V. Viržoniui, A. Šulčiui, M. Staškui, M. Pitrėnui, R. Šervenikui, M. Barkauskui, M. Aberg (Švedija), R. Alessandrini (Italija), F. Bernius (Vokietija), P. Gyliui, V. Augustinui, T. Ambrozaičiui ir kt. Dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose muzikos festivaliuose: Tel-Avivo kamerinės muzikos (1994m.), J.Haydno-F.Schuberto muzikos festivalyje Vilniuje (1997m.), Šiaulių sakralines muzikos festivalyje „Resurrexit“, Klaipėdos muzikos pavasaryje (2002-2008m.),Tytuvėnų , Kristupo vasaros ir Pažaislio muzikos festivaliuose (2002-2008m.). Europos tarybos kultūros programose Lietuvoje ir užsienyje. Nuolat dalyvauja Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Lietuvos muzikų rėmimo fondo, Lietuvos muzikų sąjungos ir kt. koncertinių organizacijų rengiamuose koncertuose. Gastroliavo Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Rusijoje, Japonijoje, Latvijoje, Estijoje ir kt. Jo repertuarą sudaro stambūs kantatinio – oratorinio žanro kūriniai, operų arijos ir vokaliniai – kameriniai kūriniai.  Fleitininkas Giedrius Gelgotas (g. 1977) aktyviai koncertuoja kaip solistas, ansamblių dalyvis, inicijuoja naujus kūrinius ir rūpinasi jų atlikimu bei sklaida įvairiose šiuolaikinės muzikos scenose. Baigęs studijas Vilniuje, Londone ir Vienoje bei pelnęs ne vieną aukštą apdovanojimą tarptautiniuose konkursuose, fleitininkas šiandien laukiamas daugelyje prestižinių muzikos salių bei festivalių Lietuvoje ir svetur. Vienas Lietuvos fleitų kvarteto bei Šv. Kristupo medinių pučiamųjų kvinteto įkūrėjų ir narių jis šiuo metu taip pat yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro fleitų grupės koncertmeisterio pavaduotojas ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentas. Fleitininkas anksčiau bendradarbiavo su Kairo operos simfoniniu (kviestinis solistas ir fleitų grupės koncertmeisteris 2007‒2008), Barselonos simfoniniu – Katalonijos nacionaliniu (artistas 2009) ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniu (artistas nuo 1996; fleitų grupės koncertmeisteris 2010‒2015) orkestrais. Kaip solistas koncertavo su Lietuvos, Kauno, Šv. Kristoforo, Klaipėdos kameriniais, Lietuvos valstybiniu simfoniniu ir daugybe kitų šalių orkestrų, diriguojant tokiems legendiniams batutos meistrams kaip Yehudi Menuhinas, Mstislavas Rostropovičius, Bernardas Haitinkas ir daugelis kitų. Kaip ryškus šiuolaikinės muzikos interpretuotojas, G. Gelgotas atliko Algirdo Martinaičio, Onutės Narbutaitės, Arvydo Malcio, Fausto Latėno, Ramūno Motiekaičio ir kitų Lietuvos kompozitorių kūrinių premjeras, parengė šios muzikos įrašų kompaktinėms plokštelėms ir radijo fondams. Pastaraisiais metais atlikėjo koncertiniai maršrutai driekiasi iki Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos salės, Ostravos festivalio Čekijoje ir Beiruto scenų.
DĖMESIO! Koncertas nemokamas, bet dalyvaujantys privalo turėti galiojantį galimybių pasą. Registracija bus vykdoma vietoje. Registruodamasis renginiui, asmuo sutinka perduoti savo asmens duomenis juos saugoti. Duomenys bus tvarkomi tik COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktikos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo tikslais. Duomenys bus saugomi ne ilgiau kaip 21 dieną po įvykusio reginio. Daugiau informacijos apie VU Kultūros centro organizuojamus šventinio laikotarpio renginius rasite čia. Lapkričio 13 d. 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje vyks rugsėjį iškeliavusiems kompozitoriui Broniui Kutavičiui ir violončelininkui Romanui Armonui skirtas koncertas „Ad patres... išėjusiems į tėvynę – muziką“. Koncerte dalyvaus žinomi Lietuvos muzikai Ramutė Kalnėnaitė (violončelė), Vytautas Oškinis (fleita) ir Jūratė Landsbergytė (vargonai). Koncerto metu Šv. Jonų bažnyčios skliautai užsipildys laiką ir erdvę užvaldančia B. Kutavičiaus muzika. Klausytojams skambės O. Messiaeno „Jėzaus amžinybė“, K. Fukushimos „Mei“, B. Kutavičiaus „Amžinoji šviesa“, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, M. Regerio, M. K. Čiurlionio kūriniai. Muzika yra tėvynė, į kurią sugrįžtama, kai garsas ištirpsta tarp gausmo ir tylos. Todėl ir šio koncerto tema susisieja su B. Kutavičiaus sonatos „Ad patres“ erdvėlaikiu, aidinčiu pagal M. K. Čiurlionio paveikslus atsivėrusiomis vizijomis.  Dr. Jūratė Landsbergytė yra viena aktyviausių šiandienos Lietuvos vargonininkių. Baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, prof. L. Digrio vargonų ir J. Čiurlionytės muzikologijos klases. Vargonininkės koncertinė veikla driekiasi per daugelį Europos šalių ir JAV. Fleitininkas Vytautas Oškinis 2016 m. baigė fleitos atlikimo meno magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Fleitininkas yra įvairių respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas, dažnai koncertuoja Lietuvos ir užsienio šalių (Vokietijos, Austrijos, JAV) salėse.  Ramutė Kalnėnaitė dar būdama Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokine (mokytojas R. Armonas) pelnė tarptautinio J. Kociano vaikų konkurso Čekijoje (1968 m.) ir respublikinių jaunųjų atlikėjų konkursų I premijų laurus. Studijavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje (prof. J. Kasjanovo kl.), kur 1982 m. baigė aspirantūrą. 1984 m. tapo tarptautinio atlikėjų konkurso Rygoje nugalėtoja. 2001 m. atstovavo Lietuvai tarptautiniame M. Rostropovičiaus violončelininkų festivalyje Rygoje. Jos violončelės klausėsi Prancūzijos, Šveicarijos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Rusijos, Latvijos, Estijos didžiųjų salių lankytojai, ji grojo solo su Lietuvos ir Latvijos simfoniniais, Taškento konservatorijos kameriniu orkestrais.
Visi „Muzikos valandos“ koncertai yra nemokami, bet dalyvaujantys privalo turėti galiojantį galimybių pasą. Registracija bus vykdoma vietoje. |
 
Autoriusdr. VIDAS PINKEVIČIUS |
RSS Feed