2025 m. gruodžio 13 d. 18 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje vyks VU vargonų studijos „Unda Maris“ tradiciniu tampantis kalėdinis koncertas „Šventės su Unda Maris“. Šventinėje programoje skambės advento ir kalėdiniai kūriniai, kuriuose susijungia ramybė, džiaugsmas ir bendrystės dvasia.

Koncerto metu bus atliekami įvairių epochų kompozitorių – Vido Pinkevičiaus, Paul Fey, Adolphe Adam, Gaetano Valeri, Domenico Zipoli ir kitų – kūriniai. Renginio programoje derinamos istorinės vargonų tradicijos ir šiuolaikiniai kūrybiniai sprendimai, suteikiantys galimybę išgirsti tiek gerai žinomas melodijas, tiek naujus muzikinius atradimus.

Vargonų studijai „Unda Maris“ vadovauja jos įkūrėjas, vargonininkas ir improvizatorius dr. Vidas Pinkevičius, kartu su studijos vargonininke dr. Aušra Motūzaite-Pinkevičiene. Jų vadovaujami VU studentai ir bendruomenės nariai kasmet kviečia klausytojus į jaukią advento kelionę, kurioje muzika padeda sustoti ir įprasminti pasiruošimą Kalėdoms.

Apie VU vargonų studiją „Unda Maris“
Vilniaus universiteto vargonų studija „Unda Maris“ vienija studentus, dėstytojus, darbuotojus ir alumnus, besidominčius vargonais ir jų kultūra. Nuo 2011 metų veikianti studija skatina susipažinti su šiuo didingu instrumentu, išmokti juo groti, dalyvauti koncertuose, paskaitose, meistriškumo pamokose ir edukaciniuose projektuose.

Studijos pavadinimas „Unda Maris“ (lot. „jūros banga“) yra vienas iš poetinių VU Šv. Jonų bažnyčios vargonų registrų, atspindintis švelnų ir bangavimą primenantį skambesį. Šv. Jonų bažnyčios vargonai – didžiausi Lietuvoje, atkurti 1983–2000 m., o 2024 m. renovuoti Ugalės vargonų dirbtuvės meistrų iš Latvijos. Vargonų muzikos mylėtojai kviečiami taip pat susipažinti su instrumentu per nemokamą virtualią ekskursiją: organduo.lt/lt

Koncertas nemokamas ir atviras visiems.
Renginio informacija:
Data: 2025 m. gruodžio 13 d., 18:00
Vieta: Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčia (Šv. Jono g. 12, Vilnius)

Gegužės 31 d., šeštadienį, 18 val. Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje vyks VU vargonų studijos „Unda Maris“ koncertas „Čiurlioniškas vargonų pavasaris“. Šis koncertas yra skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metams pažymėti, tačiau renginio metu skambės ne tik šio Lietuvos genijaus vargonų kūriniai, bet ir J. S. Bacho, D. Zipoli, H. Purcello bei kitų kompozitorių muzika.

Koncerto programos ašimi taps M. K. Čiurlionio muzika, kuri ypatingai svarbi visiems „Unda Maris“ nariams. Pasak vargonų studijos vadovo dr. Vido Pinkevičiaus, aišku, kodėl Čiurlionis yra laikomas lietuvių tautos genijumi – todėl, kad kiekvienas, prisilietęs prie šio kompozitoriaus kūrybos, nelieka abejingas. Jo dailės, muzikos ir literatūrinio palikimo sklaida pasaulyje yra ypač aktuali šiais jubiliejiniais M. K. Čiurlionio metais. „Stengiuosi jo vargonų kūrinius įtraukti į beveik visas savo koncertų programas“, – sako V. Pinkevičius.

Studijos „Unda Maris“ vargonininkė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė priduria: „Labai džiaugiuosi, kad mūsų studijos nariai groja Čiurlionio muziką. Kadangi pati esu baigusi Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, buvau auginama šio kompozitoriaus muzikos, paveikslų ir minčių apie meną apsuptyje. Man čiurlioniška dvasia yra be galo artima.“

Kiekvienas studijos narys koncertui ruošia pasirinktus M. K. Čiurlionio kūrinius. Vytautas Jonkus pasirinko koncerte groti dvi fugas ir pažymi, kad itin miela Čiurlionio kūriniuose girdėti lietuvių liaudies dainų sąskambius.

Vargonų studijos narys Benas Matuzevičius groja fugą „Kyrie eleison“. „Nors joje nėra atpažįstamų liaudies muzikos motyvų, nuostabiai žaidžia 2 fugos temos tirštoje chorinėje faktūroje“ , –  vaizdingai apie savo atliekamą kūrinį kalba Benas.

„Unda Maris“ narys Jonathan Beyer koncerte atliks „Kanoną A-dur“. Pasak atlikėjo, M. K. Čiurlionio muzika jį žavi savo ramybe ir melancholija: „Klausydamiesi šio kūrinio galite išties nusiraminti. Kanonas yra iškilmingas ir jame nėra nė viena nata per daug“ , – sako Jonathan.

Vilniaus universiteto vargonų studija „Unda Maris“ – tai unikalus kolektyvas, vienijantis VU bendruomenės narius, kurie domisi vargonų menu. Nuo 2011 m. veikianti studija kviečia susipažinti su šiuo sudėtingu, bet itin turtingu instrumentu. Vargonų studiją kuruoja žinomi vargonininkai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, aktyviai ugdantys vargonininkų bendruomenę Lietuvoje ir už jos ribų.

Studijos pavadinimas „Unda Maris“ (lot. „jūros banga“) simbolizuoja švelnų ir ritmingą vargonų garsą – tai vienas poetiškiausių VU Šv. Jonų bažnyčios vargonų registrų. Bažnyčioje esantys vargonai – tai didžiausi Lietuvoje, statyti Vilniaus vargonų dirbtuvės 1983–2000 m., o 2024 m. renovuoti Ugalės vargonų dirbtuvės meistrų iš Latvijos.

​Vargonų studijos „Unda Maris“ koncertą „Čiurlioniškas vargonų pavasaris“ organizuoja VU Kultūros centras.  

Šį šeštadienį, rugsėjo 14 d. 18 val. alto muzikos mylėtojai VU Šv. Jonų bažnyčioje yra kviečiami į alto, vokalo ir fortepijono bei pedalinės fisharmonijos muzikos koncertą, kuriame publika išgirs unikalią programą „Pasaulio spalvos“. Skambės romantiška ir meditatyvi muzika, nuspalvinta folkloristiniais elementais iš įvairių pasaulio šalių – Lietuvos, Norvegijos, Turkijos, Taivano bei Argentinos. Šį įsimintiną vakarą įgarsins Edvardo Griego, Astor Piazzollos, Vitalij Neugasimovo, Vidaro Kristenseno ir Povilo Syrrist-Gelgotos kūriniai.​
 
Šios koncerto iniciatorius ir idėjos autorius Povilas Syrrist-Gelgota yra ypatingai plataus profilio menininkas – dainuojantis altininkas, kompozitorius, koncertų vedėjas ir festivalių organizatorius.
 
Povilas užaugo ir studijavo Lietuvoje, tačiau po studijų Paryžiuje, Londone bei Osle laimėjo konkursą į įžymųjį Oslo Filharmonijos orkestrą ir apsistojo Norvegijoje. Daug metų vadovavęs įvairiems kameriniams ansambliams, šiuo metu Povilas užsiima soline veikla ir koncertuoja po įvairias pasaulio šalis su savo unikalia dainuojančio altininko  “ViolaVoice“ koncepcija. Koncertinę programą sudaro nauja muzika folkloriniame romantiškame stiliuje su ambiento elementais. Povilas naudoja balsą kaip papildomą dimensiją alto skambesyje, pulsuojančiame nuo unisonų iki galingų trigarsių. 
 
Dėl savo komunikuojančio atlikimo bei turiningų pasakojimų (keturiomis kalbomis), įvedačių publiką į kūrinio muzikinį pasaulį, Povilas ne kartą buvo vadinamas šių laikų trubadūru. 2023 metais Povilas koncertavo 48-ajame tarptautiniame alto kongrese Tailande, o 2024 liepą pristatė naują solinę programą 49-ajame kongrese Brazilijoje. Taip pat šiais metais Povilas gastroliuoja Norvegijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Italijoje, Prancūzijoje bei Lietuvoje. Kompozitoriai iš Lietuvos, Norvegijos bei Turkijos sukūrė ir dedikavo Povilui virš 50 kūrinių. Šiame koncerte Povilui talkins vargonininkė Jarūnė Barkauskaitė, kuri jau ne kartą yra koncertavusi kartu su juo.
 
Jarūnė Barkauskaitė, 1990 m. baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją fortepijono ir vargonų specialybes, iš karto tapo naujai įkurtos Vargonų ir klavesino katedros dėstytoja. 1993-1994 m. ji stažavo Stokholmo Karališkoje aukštojoje muzikos mokykloje pas prof. T. Tohren. J. Barkauskaitė tobulinosi tarptautiniuose vargonų muzikos interpretacijos kursuose Rygoje, Taline, Peterburge, Čekijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Pagal Erasmus mobilumo programą stažavosi Italijoje Aquila, bei  Olandijoje Groningeno konservatorijoje, Zalcburgo Mozarteume, Drezdeno aukštojoje bažnytinėje muzikos mokykloje, G. Palestrinos konservatorijoje Kaljaryje (Italija).
 
J. Barkauskaitė, kaip solistė ir kamerinės muzikos atlikėja, yra parengusi įvairios muzikos programų,  dalyvauja tarptautiniuose muzikos renginiuose ne tik  Lietuvoje, bet ir užsienyje. Docentė dėsto vargonų specialybės  disciplinas, veda pedagoginės praktikos užsiėmimus. Jos klasės studentai yra tapę J. Naujalio bei J. Žuko jaunųjų vargonininkų konkursų laureatais, jie aktyviai dalyvauja koncertiniame gyvenime  ir sėkmingai dirba pedagoginį darbą Lietuvoje bei užsienyje. 2022 m. sujungus fortepijono ir vargonų katedras, J. Barkauskaitė yra šios katedros koordinatorė vargonų specialybei.
 
Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: https://www.organduo.lt/lt

Šį šeštadienį, balandžio 27 d. 18 val. vargonų muzikos mylėtojai yra kviečiami į virtuozo iš Lenkijos Michalo Szostako koncertą “Pavasarinės vargonų improvizacijos”, kuris įvyks VU Šv. Jonų bažnyčioje. Šio vakaro programa muzikos gurmanus maloniai nustebins. Klausytojai išgirs ne tik žanro klasika tapusius J.S. Bacho, D. Buxtehudės ir L.J.A. Lefébure-Wély vargonų kūrinius, bet ir garsiuosius L. van Bethoveno bei A. Vivaldi transkripcijų opusus. Taip pat maestro Szostakas visus pradžiugins net keturiomis skirtingų charakterių improvizacijomis: Itališko koncerto, Andante cantabile, prancūziškos maldos bei L. van Bethoveno “Odės džiaugsmui” tema.

Anot vargonininko, jo širdžiai mieliausios yra improvizacijos, nes jos leidžia išbandyti instrumento galimybes ir suteikia gyvą kontaktą su publika.

“Aš jaučiu ryšį su klausytojais per tai, kaip jie reaguoja į muziką. Žodžiais net sunku apibūdinti, nes tai yra metafiziniai klausimai,” - pasakojo menininkas.

“​​Improvizacija yra geras būdas sužinoti apie instrumentą. Jo savybes ir stipriąsias bei silpnąsias puses. Pats instrumentas yra puikus įkvėpimo šaltinis improvizatoriui,” - mintimis dalinosi Maestro.

Michalas Szostakas – žymus lenkų vargonininkas, kuris savo muzikinę kelionę pradėjo būdamas 17 metų Varšuvoje, Lenkijoje. Baigęs Jozefo Elsnerio viešąją muzikos mokyklą ir Fryderyko Šopeno muzikos universitetą, jis mokėsi pas tokius žinomus muzikus kaip dr. Romanas Szlauzys ir prof. Marian Sawa. Meilė muzikai paskatino jį tęsti vargonų atlikimo ir improvizacijos studijas Milane, Italijoje. 

Szostakas įgijo ne tik formalųjį išsilavinimą, bet ir dalyvavo meistriškumo kursuose, kuriuos vedė žymūs vargonų muzikos ir liturginės muzikos specialistai. Jo daktaro disertacija „Vargonai, kaip improvizacijos meno ir atlikimo praktikos įkvėpimo šaltinis“ yra jo mokslinio požiūrio į instrumentą pavyzdys. 

Kaip tarptautinis koncertuojantis vargonininkas, Szostakas sužavėjo publiką visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje. Jis yra ne tik atlikėjas, bet ir atsidavęs pedagogas, visame pasaulyje vedantis vargonų improvizacijos ir vargonų literatūros interpretavimo seminarus. 

Jo indėlis šioje srityje neapsiriboja vien veikla ir išsilavinimu. Szostakas taip pat publikuoja straipsnius prestižiniuose vargonų žurnaluose. Be to, jis yra prestižinių organizacijų, tokių kaip Karališkasis vargonininkų koledžas ir Amerikos vargonininkų gildija, narys. 

Be muzikinių užsiėmimų, Szostakas taip pat studijavo vadybą ir rinkodarą. Vėliau savo įgytą patirtį panaudojo dėstydamas įvairiuose universitetuose. Kaip Jan Drzewoski fondo įkūrėjas ir prezidentas, Szostakas ir toliau remia su vargonais susijusias iniciatyvas, dar labiau sustiprindamas savo įsipareigojimą šiai meno formai. 

Daugiau informacijos: www.michalszostak.org.
​
Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: https://www.organduo.lt/lt