Šiandien norėčiau pasidalinti VU vargonų studijos "Unda maris" 2023-12-30 koncerto video. Tikiuosi, kad jums patiks Johanno Sebastiano Bacho, Josefo Rheinbergerio, Alexandro Guilmanto, Maxo Regerio, Jano Pieterszoono Sweelincko, Johanno Strausso, Jacques-Nicolas Lemmenso ir Vido Pinkevičiaus kūriniai. Koncere dalyvavo Benas Matuzevičius, Regina Dainytė, Vytautas Jonkus, Kotryna Kuliešiūtė ir dr. Vidas Pinkevičius. Malonaus klausymo!

Linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų 2024 Naujųjų metų!
​
Tikimės jus ir toliau džiuginti savo muzikavimu ateinančiais metais, o galbūt ir suteikti įkvėpimo pradėti muzikuoti patiems!

Vidas ir Aušra

Šių akademinių metų vargonų koncertų ciklą „Muzikos valanda“ pradės dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė M.K.Čiurlionio chorinės kantatos „De Profundis“ transkripcija vargonų duetui. Klausytojus užlies didžiųjų Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčios vargonų garsai. Kviečiame į koncertą spalio 7 dieną, 18 valandą, Šv. Jonų bažnyčioje.

Kontrastingai Čiurlioniui programoje nuskambės Ch.W. Druckenmüllerio trijų dalių koncertas vargonams G-dur iš Husumerio vargonų rinkinio. Bacho bendraamžio kūrinys klausytojus sužavės virtuoziškais pasažais ir dinaminiais kontrastais. „Šis rinkinys man buvo tikras atradimas“, šypsodamasi pasakojo dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė. „Tai trečiasis šio rinkinio kūrinys, kurį vargonuosiu  šv. Jonų bažnyčioje, bet tikrai ne paskutinis. Nenusiraminsiu tol, kol nepagrosiu jo viso.“

Kaip pasakojo dr. Vidas Pinkevičius, programoje atliksiantis Bacho preliudą ir fugą a-moll, tai buvo pirmasis stambus Bacho veikalas, kurį jam teko groti vargonais. „Nuostabu po daugelio metų vėl prisiliesti prie šio kūrinio ir pajusti iš jo dvelkiančią melancholiją.“

Kaip ir daugelyje kitų koncertų, taip ir šiame nuskambės specialiai šiai progai dr. Vido Pinkevičiaus sukurta meditacija ukrainiečių liaudies dainos tema. „Kol tęsiasi šis brutalus karas, tol nevalia pamiršti didvyriškai kovojančios Ukrainos tautos.“

„Visada norėjau pagroti Brahmso preliudus ir fugas vargonams, tačiau dažniausiai pritrūkdavo laiko“, pasakojo Vidas Pinkevičius. „Pagaliau tai pavyko padaryti. Preliudas ir fuga a-moll yra dramatiškas ir novatoriškas Brahmso kūrinys, kuriame kompozitorius išmaniai panaudojo ypatingas ritmines vertes, kurias ankstesni muzikiniai traktatai fugose naudoti draudė.“

Kelionę po romantinės muzikos erdves pratęs trys Josefo Rheinbergerio pjesės iš Op.156. Klausytojus sužavės ne tik sodri ir tapybiška kompozitoriaus muzikinė kalba, bet ir romantiški pavadinimai. „Šių kūrinių atlikimas man teikia nepaprastą malonumą, kiekvieną kartą juos atliekant, vaizduotė piešia vis naujus paveikslus“, pasakojo Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.
Romantika dvelks ir vargonų duetui sukurta švedų kompozitoriaus G. Mankelio fantazija Es-dur. Tai vienas iš paskutiniųjų šio kompozitoriaus kūrinių. Ypatingai gražiai išplėtota yra vidurinioji šios fantazijos dalis.

O koncertą pabaigs nuotaikingas valsas, sukurtas dr. Vido Pinkevičiaus, pagrįstas danų liaudies dainos „Per Nilen“ tema. Vasarą šis duetas sužavėjo Danijos klausytojus. Viliamės, kad jis patiks ir šio koncerto publikai.

Daugelyje šalių koncertuojantys vargonininkai, autoriai ir tinklaraštininkai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė yra Vargonavimo paslapčių tinklaraščio, tinklalaidės ir mokymo svetainės, skirtos tūkstančiams vargonininkų iš 89 šalių, kūrėjai. Jie taip pat yra Vilniaus universiteto vargonininkai ir vadovauja universiteto vargonų studijai „Unda Maris„. Vargonų muzikos mylėtojams jie siūlo vargonų muzikos klausytis internetu savo kanaluose YouTube ir Spotify platformose.

Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje„ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: https://www.organduo.lt/lt
Įėjimas nemokamas. 

PROGRAMA:

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911)
Kantata De profundis, aranžuotė vargonų duetui, atl. A. ir V. Pinkevičiai 

Christoph Wolfgang Druckenmüller (1687-1741)
Koncertas G-dur: Allegro-Adagio-Allegro, atl. A. Motūzaitė-Pinkevičienė 

Dieterich Buxtehude (1637-1707)
„Komm, Heiliger Geist, Herre Gott“, BuxWV 200

Johannas Sebastianas Bachas (1685-1750)
Preliudas ir fuga a-moll, BWV 578

Vidas Pinkevičius (1976)
Meditacija ukrainiečių liaudies dainos tema „Oy kryache, kryache“ Op. 238

Johannes Brahms (1833-1897)
Preliudas ir fuga a-moll, WoO 9 atl. V.Pinkevičius 

Josef Gabriel Rheinberger (1839-1901)
Pastorale Op.156 Nr. 8
In memoriam Op. 156 Nr. 7
Visione Op.156 Nr. 5, atl. A. Motūzaitė-Pinkevičienė 

Gustaf Adolf Mankell (1812-1880)
Fantazija vargonų duetui Es-dur: Allegro moderato-Canzonetta. Andante con moto-Finale

Vidas Pinkevičius (1976)
„Per Nilen“ Op.236 vargonų duetui

Šį straipsnį parašiau dar 2011 metais, po VI-ojo tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso,
bet kadangi tuomet jo niekas nenorėjo spausdinti, 2015 metais jį publikavau savo tinklaraštyje. Ką tik nuskambėjus paskutiniems IX tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso akordams matau, kad šios idėjos yra aktualios ir šiandien, todėl su naujais papildymais perspausdinu jį dar kartą. Mano nuomone, bent dalis šių pasiūlymų tiktų ir muzikos konkursams apskritai, todėl nerašau tik apie vargonininkams būdingus specifinius dalykus, kurių pasirodymus šiame konkurse atidžiai sekiau nuo pradžios iki pabaigos (mano subjektyvius vertinimus visi norintys galėjo pamatyti mano FB paskyroje).

Muzikos konkursai atlikėjams ir klausytojams gali duoti labai daug. Atlikėjai gali išbandyti savo jėgas, stengtis atrasti savo galimybių ribas ir jas pranokti, o klausytojai –pasigerėti kylančiomis muzikos pasaulio žvaigždėmis, nepriekaištingomis ar originaliomis interpretacijomis. Konkursuose atlikėjai savo interpretacijas patiki vertinti žiuri komisijoms, kurios dažniausiai sudaromos iš patyrusių, pripažintų savo srities ekspertų. Kadangi tiek atlikėjams, tiek klausytojams vienas iš svarbiausių konkurso solidumo ir prestiziškumo įrodymų yra žiuri komisijos sprendimų objektyvumas, muzikos konkursai taip pat turi sudaryti sąlygas objektyviai ir nešališkai vertinti konkursantų atlikimą. Šiame straipsnyje kaip tik ir norėčiau pasiūlyti 9 idėjos, kurios galėtų padidinti muzikos konkursų objektyvumą.

1. Atlikimo anonimiškumas

Ko gero pats paprasčiausias ir akivaizdžiausias pasiūlymas būtų padaryti konkursantų atlikimą anonimišką. Beje, šis būdas pasaulyje jau seniai ne naujiena. Klausytojams dėl įdomumo atlikėjai būtų žinomi, bet žiuri komisijos nariams – ne. Prieštaraujantys tokiam pasiūlymui paprastai remiasi tuo, kad objektyviam atlikėjo įvertinimui kaip tik ir reikia matyti patį konkursantą. Juk daugelis iš mūsų esame matę žavingų ir išvaizdžių atlikėjų, kurių tiesiog buvimas scenoje teigiamai veikia publiką (žiuri taip pat). Plastiški atlikėjų judesiai ir emocijos, sklindančios iš jų persiduoda klausytojams ir tiesiog tampa interpretacijos dalimi.

Pritarčiau šiai nuomonei, jei ne tas žmogiškasis faktorius. Be to, juk būna tam tikrų atlikimo sričių, kur atlikėjas dėl instrumento stovėjimo vietos tiesiog yra nematomas. Mano nuomone, žiuri nariai galėtų paaukoti tą atlikėjo matomumo ir elgesio scenoje aspektą vardan nešališko objektyvumo.

Jeigu norint patekti į konkursą, dalyviams reikia atsiųsti savo atliekamos muzikos garso įrašą, ant disko atlikėjai negalėtų parašyti visiškai nieko. Konkurso sekretorius paskirtų konkrečiam diskui numerį, kuris išsaugotų atlikimo anonimiškumą. Jeigu vis tik kai kas bandytų ant disko prilipinti tam tikrų ženklų ar lapelių su užrašais, kurie galėtų pakenkti atlikimo anonimiškumui, tokie diskai paprasčiausiai galėtų būti diskvalifikuojami.

Norint padaryti atlikimą anonimišku pačio konkurso metu, komisiją nuo konkursantų reikėtų atskirti tam tikra širma. Kaip tai praktiškai įgyvendinti? Atlikėjų pavardės turėtų būti žinomos tik konkurso sekretoriui, o ne komisijos nariams, kurie žinotų tik atlikėjų numerius. Tai būtų ypač nesunku padaryti konkursantams ištraukus pasirodymo eilės tvarką burtų keliu. Galbūt konkurso sekretorius netgi užsiregistravusių konkursui dalyvių sąrašą iš viso galėtų laikyti paslaptyje. Tokio pasiūlymo įgyvendinimo skeptikai sakytų, kad praktiškai tai padaryti būtų neįmanoma. Nežiūrint to, mano nuomone, keli komisijai atsitiktinai žinomi konkursantai, neturint viso pilno sąrašo, jau būtų nemaža problema, ypač jeigu yra planuojamos kokios nors „povandeninės srovės“.

2. Vertinimo kategorijos

Antrasis ir trečiasis mano pasiūlymai, kurie, net ir nesant anonimiškam atlikimui, gerokai prisidėtų didinant konkursų objektyvumą, yra susiję su vertinimu. Visų pirma, konkurso organizatoriams reikėtų sukurti tam tikras vertinimo kategorijas, kurių laikytis turėtų žiuri komisija. Kitaip tariant, balai negalėtų būti duodami bendrai už konkursanto pasirodymą, bet reikėtų išskaidyti vertinimą į kelias kategorijas, apimančias visus pagrindinius muzikos kūrinio interpretavimo aspektus. Pavyzdžiui, vertinant penkių, dešimt, keturiasdešimt ar netgi šimto balsų sistema, komisija turėtų atskirai vertinti kiekvieno atlikimo teksto tikslumą, techniką, dinamiką, frazuotę, artikuliaciją, interpretacijos originalumą ir pan. Kiekvieno instrumento ekspertai tikrai galėtų pridėti dar nemažai kategorijų, tinkančių konkrečiam instrumentui. Konkrečių vertinimo kategorijų sukūrimas užkirstų kelią komisijai neapibrėžtai vertinti vieną ar kitą atlikimą, kaip „stiprų“ ar „silpną“, vadovautis įspūdžiais „patiko“ ar „nepatiko“.

3. Vertinimo kriterijai

Jeigu organizaciniams konkursų komitetams pavyktų sukurti minėtas vertinimų kategorijas, kitas mano pasiūlymas žiuri komisijai padėtų dar objektyviau įvertinti konkursantus. Tai – vertinimo kriterijų sukūrimas. Tai reikštų, kad reikėtų formaliai surašyti, kokiais atvejais konkrečiai kategorijai bus rašomas vienas ar kitas balas. Kitais žodžiais tariant, kiek vienodo pobūdžio klaidų atlikėjams būtų galima padaryti, kad komisija juos įvertintų 8, 9, 10 balų ir pan. Turiu, žinoma, omenyje, ne tik muzikos teksto klaidas, bet ir frazuotės, artikuliacijos ir panašių kategorijų netikslumus.

4. Vertinimo momentiškumas

Nors muzika yra subjektyvus menas, konkursai jai prideda nemažai sportinio elemento. O kadangi sportinėse varžybose objektyvumas yra privalomas dalykas, muzikos konkursai taip pat galėtų iš sporto pasaulio pasisemti kai kurių dalykų. Visų pirma – turėtų būti įvestas žiuri komisijos narių vertinimo momentiškumas. Tai reiškia, kad tik nuskambėjus vienam ar kitam kūriniui (kaip ir po atleto ar dailiojo čiuožimo atstovo pasirodymo), komisijos nariai tuoj pat užpildytų konkrečias lenteles skirtas balams rašyti, ir sumestų į tam skirtas dėžutes. Žinoma, tokį balsavimą galima būtų įgyvendinti ir įdiegus elektronines priemones, spaudant mygtukus. Tik reikėtų turėti omenyje, kad tai gerokai padidintų konkurso organizacines išlaidas. Taip pat manau, kad žiuri komisijos paskirti balai neturėtų būti sumuojami su kitų turų balais. Bet kuriuo atveju, vertinimo momentiškumas iškart kilstelėtų muzikos konkursų objektyvumo standartus.

5. Vertinimo viešumas

Yra dar vienas būdas, kuris žiuri komisiją įpareigotų konkursantus vertinti kiek įmanoma objektyviau. Tai – vertinimo viešumas. Šį būdą vėlgi matome dailiajame čiuožime. Iškart po čiuožėjų pasirodymo, ekrane paskelbiami įvairių šalių teisėjų paskirti balai. Panašiai ir muzikos konkursuose, žiuri komisijos narių balsai galėtų būti paskelbiami viešai ir tada taptų visiškai aišku, kas ir kaip balsavo vienu ar kitu atveju. Nebūtinai toks rezultatų paskelbimas turėtų vykti iškart po konkursanto pasirodymo, nes tokiu atveju reikėtų elektroninių priemonių, interneto ir pan. Tiesiog manau, kad konkursų internetinėse svetainėse po dienos ar kitos tie rezultatai galėtų būti skelbiami viešai tam tikrą laiką. Tokiu būdu komisijos nariai daug atsakingiau skirtų balus, žinodami, kad jų sprendimai bus paviešinti.

6. Atlikimo viešumas

Jeigu komisijos paskirti balsai visuomenei būtų paskelbiami viešai, tai turbūt ir konkursantų pasirodymų garso įrašai taip pat galėtų būti tam tikrą laiką prieinami pasiklausymui. Norint apsaugoti autorines teises, panaudojus kompiuterinių programų nustatymus, nesunkiai galima būtų apriboti garso įrašų atsisiuntimą. Kitaip tariant, būtų galima tik klausyti (angl. audio streaming) kūrinių konkursų internetinėse svetainėse. Be to, negalėjęs konkurso metu išgirsti konkretaus atlikėjo, klausytojas turėtų galimybę interneto pagalba vėliau pasiklausyti, nors ir visų konkursantų ir susidaryti išsamų vaizdą. Taip pat net ir tie klausytojai, kurie galėjo konkurso metu tai padaryti, manau, mielai pasiklausytų jiems patikusių atlikėjų dar kartą. (2023 pastaba: daugelį konkursų pasirodymų dabar jau galima stebėti internetu tiesiogiai).

7. Komisijos monitoringas

Nors jau pačiu pirmuoju punktu siūliau atlikimo anonimiškumą, visgi išmaniųjų telefonų paplitimo laikais žiuri komisijų nariams nebūtų sunku palaikyti kontaktą su klausytojais. Suinteresuoti klausytojai galėtų pažeisdami taisykles informuoti  kokį nors žiuri komisijos narį apie tai, kuris dalyvis groja. Norint išvengti tokių situacijų, galima būtų iš komisijos narių surinkti telefonus prieš konkretų turą (ir atjungti išmaniuosius laikrodžius). Be to, komisijos narių darbą galima būtų filmuoti. Filmuotą medžiagą galėtų stebėti specialiai tam paskirtas asmuo ar net keli asmenys.

8. Žiuri komisijos pirmininko/pirmininkės rotacija

Šiais laikais jau yra įprasta, kad bet kokia vadovaujanti pozicija turėtų kadencijas. Manau, kad ir muzikos konkurso žiuri komisijai vadovaujantis ekspertas ar ekspertė turėtų keistis dažniau. Pavyzdžiui, dviejų kadencijų limitas galėtų būti pakankamai objektyvus ir logiškas. Taip būtų sudaromos sąlygos komisijai periodiškai vadovauti naujiems veidams, kurie galbūt įkvėptų naujų idėjų ir patiems konkursams.

9. Programos suvienodinimas

Paskutinis mano pasiūlymas irgi yra paimtas iš sporto pasaulio. Tai – konkurso dalyvių programos suvienodinimas. Čia turiu omenyje, pavyzdžiui, lengvąją atletiką, kai atletai visi rungiasi toje pačioje kategorijoje ir turi nubėgti vienodą atstumą. Tik tokiu būdu galima išsiaiškinti, kuris iš varžybose dalyvaujančių sportininkų yra stipriausias. Panašiai ir muzikos konkursuose, organizacinis komitetas nustatytų visiems konkursantams vienodą kiekvieno turo privalomąją programą. Taip, komisijai ir klausytojams tektų gerokai daugiau varginanti vienodų kūrinių klausymo našta, todėl nesu visiškai tikras dėl šio pasiūlymo įgyvendinimo praktiškumo ir meninio patrauklumo komisijai, atlikėjams ir klausytojams. Tačiau taip būtų išvengiama atvejų, kai vieni atlikėjai pasirenka pačius sudėtingiausius (net ir privalomosios programos) kūrinius, o kiti – neadekvačiai lengvus ar nežinomus. Žinoma, jeigu konkursantai pasirenka kokį nors nežinomą kūrinį, paprastai komisijos nariai turi turėti prieš akis jo natas (taip jau dažnai yra ir daroma). Bet reikia pripažinti, kad vienaip mes klausome niekada negirdėto kūrinio pirmą (ir vienintelį) kartą, o visai kitaip kūrinio, su kuriuo esame artimai susipažinę ir analizavę, gal net patys groję. Tokiu atveju, pro komisijos narių ausis nepraslys jokia reikšminga detalė, kad ir kokia smulki ji bebūtų.

Neabejoju, kad šie mano pasiūlymai patiktų ne visiems muzikos konkursų organizatoriams ar žiuri nariams. Suprantu, kad kai kuriems jie pasirodytų kaip nereikalingai varžantys žiuri komisijų darbą, atskleidžiantys konkursų vertinimo „virtuvę“ ar šiaip atimantys iš muzikos meno nemažai subjektyvumo elementų. Be to, dėl kai kurių mano pasiūlymų, konkursai netektų dalies savo spalvingumo programos prasme. Net kai kurie dalyviai galbūt nenorėtų groti vieną ar kitą privalomąjį kūrinį, neturėdami galimybės jį pakeisti kitu, labiau mėgstamu.

Nežiūrint to, manau, kad šiais laikais, kai nemažai konkursų laureatų gauna tikrai solidžius prizus iš viešųjų fondų pinigų rezultatų objektyvumo padidinimas yra tikrai reikalingas. Be to, dažnai muzikos konkursai laureatams atveria tarptautinės karjeros galimybes. Tiesa, tos galimybės nebėra tokios ryškios, kaip anksčiau, jau vien dėl pačios konkursų gausos. Kadangi dažnai šalia piniginių prizų laureatai neretai dar gauna ir koncertų, kompaktinių plokštelių leidybos ar vadybos agentūros kontraktų, tai tikrai įpareigoja laikytis objektyvumo.

Beje, turbūt pastebėjote, kad nesiūlau konkursų organizatoriams atsisakyti nuostatos, kad žiuri komisijos sprendimai yra galutiniai ir neapskundžiami. Manau, kad komisija nusipelno turėti ramią galvą, jeigu kokiems nors nepatenkintiems rezultatais ar pernelyg gerai savo galimybes vertinantiems konkurso dalyviams kiltų noras skųsti konkurso rezultatus. Kita vertus, kad sumažėtų galimybė komisijų narių sprendimus įtakoti „povandeninėms srovėms“, mano manymu, šie siūlymai tikrai pasitarnautų. Jau įgyvendinus nors vieną iš minėtų idėjų, konkurso dalyviai, ne taip gerai pasirodę konkurse galėtų jaustis pralaimėję garbingoje kovoje, o nugalėtojai – laimėję pelnytai.

Dr. Vidas Pinkevičius
Vilniaus universiteto vargonininkas
​VU vargonų studijos "Unda Maris" meno vadovas

Lietuvos valstybės dieną noriu su Jumis pasidalinti Lietuvos himnu „Tautiška giesmė“, kurį pedaline fisharmonija atlikau kartu su VU chorais „Gaudeamus“, „Pro musica“ ir „Virgo“ (meno vadovė ir dirigentė – Rasa Gelgotienė) Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje koncerto metu 2023 m. kovo 11 d. Tikimės, kad jums patiks!

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčia su džiaugsmu praneša apie koncertų ciklą „Muzika senajame vienuolyne 2023”. Kiekvieną gegužės šeštadienį ciklas pristato keturis nuostabius vargonų koncertus ir kviečia vargonų muzikos mylėtojus patirti didingą baroko stiliaus Mėlynųjų vargonų žavesį ir didingumą bažnyčioje.

Gegužės 20 d., 20.00 val., koncertuos Vidas Pinkevičius ir Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė iš Vilniaus. Programoje skambės žinomų kompozitorių Johanno Sebastiano Bacho, Johanno Ludwigo Krebso, Ernsto Ludwigo Gerberio, Josepho Haydno, Roberto Schumanno ir Gustafo Adolfo Mankello šedevrai.

Daugelyje šalių koncertuojantys vargonininkai, autoriai ir tinklaraštininkai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė yra Vargonavimo paslapčių tinklaraščio, tinklalaidės ir mokymo svetainės, skirtos tūkstančiams vargonininkų iš 89 šalių, kūrėjai. Jie taip pat yra Vilniaus universiteto vargonininkai ir vadovauja VU vargonų studijai „Unda Maris“. Vargonų muzikos mylėtojams jie siūlo muzikos klausytis internetu savo kanaluose YouTube ir Spotify platformose.

Vilniaus Pranciškonų bažnyčia gali pasigirti įspūdingais neprilygstamo grožio ir skambesio baroko stiliaus Mėlynaisiais vargonais, kuriuos 2022 metais pastatė SLJ Budowa Organów iš Lenkijos ir Ugāles ērģeļbūves darbnīca, SIA iš Latvijos. Vargonų projektą sukūrė lenkų vargonininkas ir vargonų ekspertas prof. Dr. hab. Andrzej Szadejko.

Įėjimas į koncertus nemokamas, tačiau bus renkamos aukos organizacinėms išlaidoms ir bažnyčios freskų restauravimui padengti. Šio projekto partneriai yra Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras, Lenkijos institutas Vilniuje, Italijos ambasada Vilniuje ir Pontificium Consilium de Cultura.

​Nepraleiskite šios neįtikėtinos progos pasinerti į Mėlynųjų vargonų muzikos pasaulį ir patirti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčios grožį ir spindesį. Koncertų ciklas „Muzika senajame vienuolyne 2023“ bus nuostabi ir nepamirštama patirtis.

2023 m. sausio pabaigoje Vilniaus universitetas gavo dovaną - beveik 100 metų senumo istorinę anglišką pedalinę fisharmoniją. Ją 1929 metais pagamino A.J. Spenserio dirbtuvės, modelis “University Organ”, Nr. 2170. Instrumentas turi 7 balsus, 2 manualus ir pedalus. Tai yra vienintelė tokio tipo fisharmonija Lietuvoje, kuri dabar stovi VU Šv. Jonų bažnyčioje prie altoriaus. Kviečiame į balandžio 15 dienos, 18 valandos koncertą, skirtą pristatyti šiam instrumentui ir jo muzikinėms galimybėms. Atlikėjai: Dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė ir Dr. Vidas Pinkevičius (pedalinė fisharmonija).

Prieš patekdamas į Lietuvą, instrumentas daugiau kaip 30 metų savo švelniais garsais džiugino privatų fisharmonijos entuziastą Nyderlanduose, o 2022 m. gruodžio mėn. – 2023 m. sausio mėn. ją kruopščiai restauravo M.A.M. Fisharmonie i Organy (Marcinas Majakas ir Jakubas Wszołekas) iš Gdansko, Lenkija.

Fisharmonija - tai giminingas vamzdiniams vargonams instrumentas, kuris pirmą kartą buvo sukonstruotas Prancūzijoje 1840 m. ir ilgą laiką buvo naudojamas ne tik namų muzikavimui, bet ir koplyčiose bei mažesnėse bažnyčiose. Ir šiandien įvairiose Lietuvos bažnyčiose galima surasti fisharmonijų, tiesa be pedalų.

Garso išgavimo principas fisharmonijose yra panašus, kaip ir vamzdiniuose vargonuose - yra ir dumplės, kurios minamos dvejais pedalais vargonininko kojomis. Vietoje vamzdžių yra tik liežuvėliai - vibruojančios metalinės plokštelės, panašiai, kaip armonikoje. Didesniuose instrumentuose yra nemažai tokių liežuvėlinių, netgi bosinių registrų, todėl fisharmonijos paprastai skleidžia labai sodrų ir šiltą garsą. Prancūziško ir vokiško tipo fisharmonijos naudoja oro pūtimo metodą (angl. harmonium), o amerikietiško ir angliško tipo fisharmonijos - oro traukimo metodą (angl. reed organ). Toks ir yra šis A.J. Spencerio instrumentas.

XX a. antroje pusėje fisharmonijas pradėjo išstumti naujai atsiradę elektroniniai vargonai, kurie savo garsais niekada nepakeis tikrų instrumentų. Todėl pastaraisiais dešimtmečiais fisharmonijos entuziastų pasaulyje daugėja, atsiranda meistrų, kurie restauruoja senus instrumentus ir prikelia juos naujam gyvenimui.

Kaip galima pastebėti iš šio koncerto programos, fisharmonijomis gražiausiai skamba XIX a.-XX a. I pusės muzika, nors yra entuziastų jomis grojančių ir Barokinius kūrinius. Aušra ir Vidas Pinkevičai atliks Gustafo Adolfo Mankellio (1812-1880), Charles-Marie Widoro (1844-1937), Louis J.-A. Lefébure-Wély (1817-1869), Josepho Gabrieliaus Rheinbergerio (1839-1901) ir Eugéne Gigout (1844-1925) kūrinius. Bus galima išgirsti ir kaip didieji vargonai skamba pakaitomis su fisharmonija!

Daugelyje šalių koncertuojantys vargonininkai, autoriai ir tinklaraštininkai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė yra Vargonavimo paslapčių tinklaraščio, tinklalaidės ir mokymo svetainės, skirtos tūkstančiams vargonininkų iš 89 šalių, kūrėjai. Jie taip pat yra Vilniaus universiteto vargonininkai ir vadovauja universiteto vargonų studijai „Unda Maris“. Vargonų muzikos mylėtojams jie siūlo vargonų muzikos klausytis internetu savo kanaluose YouTube ir Spotify platformose.

Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: https://www.organduo.lt/lt

Įėjimas nemokamas.