Vargonai leidžia pajust amžinybę (ir kiti atsakymai, kodėl man patinka vargonų muzika)

Mieli bičiuliai,

Prieš kelias dienas savo vargonų muzikos mylėtojų paklausiau, kodėl jiems patinka vargonų muzika. Kol kas gavau 11 atsakymų, kuriais šiandien noriu su jumis pasidalinti.

Rūta:

Kodėl traukia vargonai ?  Vargonai leidžia pajust amžinybę.

Dainius:

Man atrodo, yra du aspektai:

Virpant vamzdžiui dėl praeinančio oro, atsiranda galingumo jausmas. Tai juk ir medžioklės, karo ragai... Bandau spėti, kad gal dėl tam tikrų obertonų intervalų, kvintų? Styginiai instrumentai tokio galingumo jausmo nesuteikia: stygos įtemptos, jos gali trūkti. Stygos daugiau perteikia skausmą...

Antras aspektas -  turtingumas, intervalų, atspalvių įvairovė, vienu metu trys ar keturi balsai. Vienas žmogus grodamas vargonais atstoja didelį skaičių orkestro muzikantų.

Diana:

Mane vargonų muzika traukia, nes instrumento skambesys yra išskirtinis. Be to, įdomu, kad jais grojama taip pat ir kojomis (smuiku taip nepagrosi). Grojimas vargonais primena kraštovaizdį. Visi balsai susiję kaip kraštovaizdžio elementai ir vienas kitą veikia.

Paulius:

Su vargonais kaip su bet kokiu tikru ir prasmingu dalyku - renki žodžius, galvoji, kaip geriau, kaip skambiau sudėliot, kad perteiktų, ką nori pasakyti, bet  niekaip nepavyksta. Man patinka vargonų skambesys, jų gyvybė, didingumas, griausmas, o kada reikia - kuklumas ir žaismingumas. Nesu tikras, ar būtini epitetai kaip 'instrumentų karalius', manau, tiesiog 'yra arba nėra'. Kartais nesuprantu savo draugų ar artimųjų, su kuriais pasidalinu kokiu Bacho kūriniu, atliktu vargonais ir jiems visai nepatinka. Kaip sakiau - arba yra, arba nėra, arba 'kabina, limpa', arba ne. Bet nesuabsoliutinu vargonų, manau, lygiai taip pat amžinybę gali patirti žmogus, mėgstantis elektroninę muziką. Kiekvienam savo. Man vargonai yra tikrai vienas iš artimiausių ausiai ir širdžiai instrumentų, nors kartais ir jie pabosta. Tuomet užsidedu elektroninę muziką ar Rolling Stones. Nežinau, ar įmanoma atsakyt, kodėl traukia. Renku žodžius ir nepavyksta. Gal evoliucija sudėlioja, kad mums patinka vieni ar kiti dalykai, gal patirtys. Ir beje, nesieju traukos vargonams ar akademinei muzikai su išsilavinimu, nors kai kuriuos žmones tokia pagunda suvilioja. Esu liberalus, man patinka vargonai, nes - tiesiog. Lygiai taip pat jie gali nepatikti. C'est la vie, kaip sako prancūzai.

Marekas:

Man patinka visi vargonai ir vargoninkai atlieka muzikinę programą labai skirtingai. Tai priklauso nuo vargonų būklės kaip ir vargoninko būsenos. Vienaip vargonuojama gimtinėje ir kitaip užsienyje. Nuo vargoninko mokytojų ir amžiaus. Dar priklauso nuo oro sąlygų.

Deimantė:

Tik nuo vargonų dreba sienos ir sielos :)
Vienintelis instrumentas, kuris yra vandenynas – vargonai!

Mane labiausiai užburia jų jėga, tokia jėga, kad och, tos garsų kaskados, krioklys, griaudėjimas, toks suvaldytas gaivalas – bet vis tiek gaivalas, kažkas viduj taip rezonuoja, apima toks džiugesys, kažkoks neįtikėtinas, be paaiškinimo, sprogstantis, sprogdinantis, daugiau jokie instrumentai taip neveikia, net visas orkestras! Ir jie patys labai įdomūs, nepaprasti, ir tos rankenytės su užrašais lotyniškais...

Erika:

Vargonai man yra svarbūs, nes jais atliekama sakralinė muzika ("atsiveria dangūs, sferos jiems gaudžiant", tikras "sursum corda", širdžių pakylėjimas) , jie - esminė krikščioniškosios tradicijos (giesmės, Šv.Mišios),  dalis.  Be to, vargonai - tai J.S. Bachas ir jo vargonų muzika!!!!! (Vis dar prisimenu Bacho h-moll Mišiu  "Kyrie", kurią pavasarį giedojom su VU " Pro Musica" choru palydimi Šv. Jonų bažnyčios vargonų!)

Vida:

Vargonų muzika man siejasi su švente, aukščiu, polėkiu, jausmų platybėmis. Patys vargonai - kaip garsų rūmai. Šlovė tam, kuris juos sugalvojo.

Monika:

Man vargonai svarbūs dėl sąsajos su seneliu - jis buvo vargionininkas Ramygaloje. Susipažino ant viškų su mano baba, ji dainavo. Jis buvo tamsaus gymio, o babos galvą puošė juodų plaukų kasa, tad mano tėvas, nors tikras lietuvis, vietinis, bet vaikai sakydavo, kad jis čigonas - tamsaus gymio, rudų akių ir juodų plaukų (aš - į mamą). Tėvas daug dirbdavo nuo 16 m. gamtoj, melioracijoj, miške, iki pusės išsirengęs - visuomet buvo labai įdegęs. Senelis mirė ir paliko babą našlę su penkiais vaikais. Sunki istorija, bet jo brolis nugyveno gražų amželį ir daug nusipelnė Zarasų kraštui - buvo kraštotyrininkas. Tad kai aš prisiliečiu prie vargonų, nors ir neturiu muzikinio išsilavinimo, mane lyg šiurpas nupurto - prisimenu senelio kapą, nuotraukas.
​
Taip pat manau, kad muzika turi ir terapinį poveikį, ypač klasikinė - o vargonai juk klasikų klasika, tarsi jų dermė "pagauna" ir nusineša, kas tavyje išklibinta - vėl nejučiomis harmonizuoja.

Žinoma, pripažįstu, kad Pinkevičių entuziasmas ir nuopelnai šiam instrumentui taip pat traukia ir trauks. AMŽINAI

Edita:

Sėdžiu ir galvoju, kaip apibūdinti, kodėl man patinka vargonų muzika. Ir atrodo radau apytikrį palyginimą: dangaus angelai piešiami ir figūrėlės kuriamos - angeliukai su dūdele 📯 ar smuikeliu. Vargonai yra ir visi pučiamieji ir smuikai kartu. Juk iš tiesų tai tikra Dangaus angelų muzika. Klausydama gali pasijausti netikėtai ir nepelnytai patekus į Dangų. Man vargonų garsai labai labai gražūs net ir tada, kai melodija nevisai išgrojama. 

Sigita:

Kodėl man patinka vargonų muzika?  Tai - didybės, iškilmingumo, šventumo jausmas. Vargonų muzika verčia susimąstyti apie gyvenimo trapumą ir amžinybę, ji verčia pakilti aukščiau savo egzistencijos. Didelis džiaugsmas klausytis vargonų muzikos. 

Labai dėkoju visiems atsiliepusiems. Jūsų nuomonė man, kaip vargonininkui, populiarinančiam vargonų meną, yra labai svarbi. Tikiuosi, kad bus apie ką pamąstyti. Jeigu kils papildomų minčių, parašykite.