Kūrybinės jungtys, Unda Maris ir Prancūziškos vestuvės 2

Šiandien kaip ir vakar lankiausi kurybiniu jungciu mokymo sesijoje universitete.  Apšilimui reikejo kiekvienam iš mūsų vesti pratimus iš reikšmingiausių fizinių veiksmų, kuriuos atlikome vasarą.  Aš pasirinkau prisitraukimus ir atsispaudimus ant ziedu.

Tada iš praėjusios savaitės apklausos mes nustatėme daugybę priežasčių, kodėl žmonės jaučiasi universiteto bendruomenės dalimi, ir daugybę priežasčių - kodėl taip nėra.  Vienas pagrindinių teigiamų dalykų buvo bendro tikslo jausmas, o neigiamas - stipri hierarchija.  Tada mes juos suskirstėme į platesnes sritis ir kitą savaitę pradėsime rengti veiksmų planą, kaip sukurti veiklą ar rengini, kuri puoselėja mūsų stipriąsias puses ir mažina silpnybes. Aš iš tikrųjų manau, kad šis sąrašas, kurį šiandien sudarėme, yra puikus statistinių duomenų pavyzdys, i kurį universitetas galėtų rimčiau atkreipti demesi apie tai, kas svarbu musu bendruomenes zmonems ir kaip elgtis toliau.

Taip pat issiunciau ketinimu laiska dėl dalyvavimo vargonų festivalyje Rokiškyje kitais metais. Planas - groti mūsų vargonų dueta.

Po pietų Aušra ir aš nuėjome į kavinę netoli mūsų bažnyčios, išgėrėme kavos ir deserto, po kurios mes turejome „Unda Maris“ vargonų studijos repeticiją. Dalyvavo 10 ar net daugiau žmonių. Ne visi jie turėjo laiko groti, tačiau Aušra uždavė kiekvienam iš jų klausimą, ar jie laiko save universiteto bendruomenės dalimi, ir paprase paaiškinti „taip“ ar „ne“ priežastis. Ši apklausa turėjo būti mano praejusios savaites namų darbai, bet aš apie tai pamiršau.

Tada Aušra ir aš nuėjome į kiną pažiūrėti prancūziškos komedijos „Prancūziškos vestuvės 2“. Filmas buvo nepaprastai juokingas ir atspindėjo daugelį kultūrinių stereotipų, kuriuos prancūzai turi apie imigrantus, ir atvirkščiai.  Diena baigiau žiūrint per televizorių „Kaulus“ apie lėktuvo variklio sraigto sumalto astronauto mirties tyrimą.