Juozo Naujalio jubiliejiniams metams skirtas vargonų koncertas

“Palengva trumpėja 2019 metai, paskelbti lietuvių vargonų tėvo, žymaus chorvedžio, kompozitoriaus Juozo Naujalio (1869-1934) metais. Šiemet visoje Lietuvoje, nuo Kauno katedros iki Vievio meno mokyklos, skamba šio kompozitoriaus romantiniai kūriniai. Dr. William Bates, vargonininkas iš JAV, šiemet birželio 23 d. koncertavęs Biržų ev. reformatų bažnyčioje, atliko Juozo Naujalio ‘Maldą’,” sako vargonininkė Gražina Petrauskaitė.

Šeštadienį, spalio 5 d. 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje Baroko ir Romantizmo muzikos mylėtojai yra kviečiami į koncertą “Malda”, skirtame Juozo Naujalio jubiliejiniams metams paminėti. Koncerte vargonuos G. Petrauskaitė. Koncertas pavadintas ko gero žymiausio šio kompozitoriaus vargoninio kūrinio pavadinimu.

Koncerto programoje skambės Dietericho Buxtehudės (1637-1707) Preliudas g-moll, BuxWV 149, Johanno Sebastiano Bacho (1685-1750) Choralinis preliudas "Aus der Tiefe rufe ich", BWV 745, Maxo Regerio (1873-1916) Choralinis preliudas "Ach bleib mit deiner Gnade", Op.135a ir Scherzo d-moll, Op. 65, Nr. 10, Juozo Naujalio (1869-1934) Preliudas G-dur, Nr. 2, Preliudas A-dur, Nr. 6, Trio G-dur, Nr. 8, Trio D-dur, Nr. 9, Trio h-moll, Nr. 10, Trio E-dur, Nr. 11 ir Malda, J.S. Bacho choraliniai preliudai "Wer nur den lieben Gott lässt walten", BWV 641, "Jesu meine Freude" BWV 610 ir Preliudas ir fuga E-dur, BWV 566.

Svarbi spalio 5 dienos koncerto programos Šv. Jonų bažnyčioje dalis paskirta Naujalio vargoninei kūrybai. Be keleto pačių vargonininkų ir klausytojų seniai pamėgtų kūrinių, G. Petrauskaitė gros 4 retai atliekamus trio, kuriems būdinga trijų savarankiškų balsų “pokalbis”.

“J.Naujalis gerus pusę metų mokėsi Vokietijos Regensburgo muzikos mokykloje. Taigi be abejonės tokių vargonų grandų kaip D. Buxtehudės, J.S. Bacho, M. Regerio vargoninė kūryba Naujaliui buvo gerai žinoma, darė jam įtaką. Archyvuose užfiksuota, kad minėtų kompozitorių kūrinius studijavo ir koncertuose atlikdavo J.Naujalio studentai. Koncerte klausytojai išgirs visame pausaulyje mėgiamus šių vokiečių kompozitorių kūrinius vargonams,” - tęsia G. Petrauskaitė.

Vargonininkė kūrinius mokosi repetuodama Vilniaus ev. reformatų bažnyčioje, kur groja sekmadieniais pamaldose.

“Dėkui Vilniaus rotušės administracijai, leidžiančiai vargonininkams mokytis ir groti rotušės balkone sumontuotais čekų firmos 2 manualų su pedalais vargonais. Žinoma, tai tik techninė pasiruošimo pusė. Ji labai svarbi - ar turi vargonininkas kur mokytis, ar naudojasi elektroniniu, ar mechaniniu instrumentu, o gal turi vargonus namuose? Yra ir kita pasiruošimo koncertams pusė. Tai muzikanto mintys, vaizduotė, svajonės. Visa tai, kas atlikėjui daro įtaką - nuo išgirsto puikaus įrašo iki nuvilto meilės jausmo, kurį jis su netikėta jėga galbūt "ištransliuos" koncerto metu. Ar įmanoma tiksliai nusakyti, kas gi mus formuoja? Smulkmenos didžiose idėjose, saulės šypsena, atsklindanti pro bažnyčios vitražą?” - klausia vargonininkė.

Mėgstamiausias G. Petrauskaitės programos kūrinys - J.S.Bacho Preliudas ir fuga E-dur, BWV 566. Šį kūrinį ji studijuoja ir groja jau keletą metų.

“Pasiremsiu garsaus vargonininko Hans-Ola Ericsson pastebėjimais, kuriuos išgirdau 2015 m. "Vargonų vasaros akademijos" Vilniuje metu. Visiškai pritariu profesoriui, sakiusiam, jog tai kūrinys visam gyvenimui. Kūrinys parašytas vokiečių didikui, mėgusiam ne tik aplinkos prabangą, bet ir pompastiškus, rafinuotus, narcisistinius emocinius potyrius,” - mintimis dalinasi muzikė.

Anot vargonininkės, preliudo itin sodri, didelę harmoninę įtampą sukurianti muzikinė kalba, jai kelia jausmą, tarsi ji turinti vargonų pedalais suvaldyti pakinkytus jaučius.

“Toliau skambanti galantiška fuga - iššūkis atlikėjui. Kas ruošė šį kūrinį koncertiniam atlikimui, žino, kiek valandų teko treniruotis, o klausytojas turėtų jausti tik muzikos lengvumą, preciziškai puošnią tėkmę. Po to sekantis jungiamasis epizodas su veržliais pasažais man kelią džiugų būsimo potyrio laukimą. Na, o finalinis potyris absoliučiai neeilinis! Aš "apsivelku" šventinius puošnius riterės šarvus, užšoku ant balto žirgo ir triumfuojančia žingine įjoju į mano įsivaizduojamą miestą. Tik (kaip pataria prof. Ericsson) reikia būt atsargiai, kad nepaslysčiau ant banano žievės,” - šypsosi vargonininkė.

Gražina Petrauskaitė baigė Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos chorinio dirigavimo
specialybę, 1993 m. įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino
katedrą (dėst. J.Barkauskaitės klasė), kur įgijo bakalauro ir magistro diplomus. Grojo
tarptautiniuose meistriškumo kursuose, kuriems vadovavo žymūs vargonininkai: A.Rössler,
J.Laukvik, L.Lohmann, P. van Dijk ir kt. 1999 m. ji dalyvavo tarptautiniame M.K.Čiurlionio
vargonininkų konkurse. G.Petrauskaitė koncertuoja solo ir su kameriniais ansambliais bei vokalistais. Ji vargonavo daugelyje Lietuvos miestų, taip pat Švedijoje, Slovakijoje, Vokietijoje. Ne kartą koncertavo tarptautiniame festivalyje “Druskininkų vasara su Čiurlioniu”, M.Mažvydo festivalyje Tauragėje, sakralinės muzikos koncertų cikle “Gaudžia istoriniai vargonai”, Vilniaus Šv. Kazimiero, Šv. Jonų bažnyčiose, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. 1999-2013 metais ji dirbo choro artiste valstybiniame chore “Vilnius”, nuo 2002 m. yra Vievio meno mokyklos pedagogė ir koncertmeisterė, nuo 2004 m. dirba Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios vargonininke. Nuo 2017 m. G.Petrauskaitė yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.

Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.organduo.lt/lt
​
Įėjimas nemokamas.